Basf 22 06 15 Adama 22 05 12
Mokslas
Pirmoji derliaus prognozė: dėl trąšų trūkumo pasėliai derės menkiau

Akademija, Kėdainių r. Dėl menkesnio tręšimo dalis ūkių gali tikėtis iki penktadalio mažesnio pasėlių derliaus negu pernai. Būsimo derliaus nuostolių gali būti ir dėl pernelyg didelės drėgmės, teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) mokslininkai.  

Pirmąją šiemet derlingumo prognozę sudarė LAMMC ŽI mokslininkai dr. Virginijus Feiza, dr. Algė Leistrumaitė, dr. Virmantas Povilaitis ir dr. Jūratė Ramanauskienė. Jie šiuo metu esamą situaciją laukuose įvertina taip: „Dėl pavasarį susidariusios nepalankios ekonominės situacijos trąšų sektoriuje, labai pabrangus mineralinėms trąšos ir jų trūkstant, nemažai ūkių pavasarį laukus tręšė „tausojamuoju“ režimu, t. y. mažiau.

Šiuo metu vertinant žemės ūkio augalų pasėlių būklę birželio 25 d., galima konstatuoti, kad žieminiai javai ir žieminiai rapsai suformavo panašų arba šiek tiek mažesnį biologinį derliaus potencialą nei pernai. 

Bioversija 22 02 02

Tikėtina, kad tie ūkininkai, kurie sunkmečiu patręšė augalus pagal visas rekomendacijas, gali tikėtis ne mažesnio derliaus nei 2021 metais. 

Deja, dalis Lietuvos žemdirbių tręšimo rekomendacijų išpildyti negalėjo. Tokie ūkiai gali tikėtis 8–20 proc. ir daugiau mažesnio derlingumo nei pernai. 

Be to, jeigu lietingi orai ir toliau tęsis, tikėtina, kad išplis augalų ligos (pašaknio, lapų), išguls javų pasėliai. Tokiu atveju derliaus nuostoliai būtų kur kas didesni.“

Mokslininkų stebėjimai rodo, kad ši žiema Vakarų Lietuvos zonoje buvo nepalanki kai kuriems Klaipėdos r. žieminių rapsų augintojams – išmirko ar išgedo iki 20 proc. jų pasėlių. Kitų augalų stiebai vėliau suplyšinėjo. Tikėtina, kad sutrūkinėję stiebai yra kontrastingų meteorologinių sąlygų padarinys. 

Pastebėta tai, kad Vakarų Lietuvoje tie žieminiai javai, kurie tręšti mažiau, labiau nukentėjo nuo vėlyvų pavasarinių šalnų (Klaipėdos ir Šilutės r.). Žieminiai javai iš rudens krūmijosi gerai, bet dėl vėsesnio ir sausesnio pavasario nunyko šalutinių stiebų. Derlius gali būti mažesnis ir dėl menkesnio tręšimo azotinėmis trąšomis, pavėluoto fungicidų naudojimo. 

Vasarinių javų bamblėjimo tarpsnis birželio antro dešimtadienio pirmomis dienomis dėl drėgnesnių ir šiltesnių orų paspartėjo 10-čia dienų. Pasėliuose pastebėta amarų, lemų ir tripsų.

Šilutės r. buvo laukų, kur dėl pavasarinių šalnų žirniai tiesiog nušalo.

Kukurūzai vešlūs, jų augimui drėgmės ir šilumos pakanka.

Vidurio Lietuvoje, Dotnuvos meteorologijos stoties duomenimis, birželio pirmas dvi dekadas kritulių kiekis daugiametę normą viršijo 4 ir 3,7 karto! 

Šiemet dažnai lyja, tad daug kur Lietuvoje drėgmės kiekis dirvose buvo didelis. Nuo jos pertekliaus žemesnėse vietose ar pavieniuose laukuose kaupėsi vanduo. 

Kaip pastebi mokslininkai, atrodytų keista, tačiau šis drėgnas laikotarpis turėjo ir teigiamą pusę: „Dar prieš keletą metų augalų vegetacijos laikotarpis buvo gana sausas. Drėgmė dirvose sumažėdavo iki augalams augti kritinio kiekio. Dėl drėgmės trūkumo augalai negalėjo iš dirvos pasisavinti jiems reikalingų cheminių elementų (N, P, K, S ir kt.), tačiau jie niekur nedingo – susikaupė dirvoje ir tapo tarsi sandėliuotomis trąšomis. Tad, esant pakankamai drėgmės, augalai galėjo pasinaudoti dirvoje esančiomis maisto medžiagomis.“ 

Nemažai žalos pasėliams padarė ne tik gausūs krituliai, bet ir kruša. Atsižvelgdami į susidariusią gana neapibrėžtą augalų mitybos situaciją ir meteorologines sąlygas, mokslininkai numato du galimus derlingumo prognozės scenarijus. Vienas optimistinis –tikimasi, kad augalų derlingumas bus artimas praėjusių metų derlingumui. Antras scenarijus, pasak mokslininkų, labiau realistinis – gali būti, kad daugelio augalų derlingumas bus mažesnis negu pernai dėl menkesnio jų tręšimo.

Vidurio Lietuvoje šiemet, kaip ir pernai tuo pačiu metu, visų žieminių javų (kviečių, rugių, kvietrugių, miežių) ir rapsų pasėlių būklė vertintina kaip gera, o atskiruose laukuose – kaip labai gera. Biologinis potencialas gausiam derliui gauti pakankamas. 

Pastebėtina tai, kad šiemet, kaip ir 2021 m., beveik nėra ligų ir kenkėjų antplūdžio žieminiuose rapsuose. 

Vasarinių rapsų dygimui ir startiniam augimui drėgmės užteko, todėl šiuo metu, palyginti su praėjusiais metais, pasėliai atrodo kur kas tolygesni ir vešlesni. 

Vasariniai kviečiai, miežiai ir avižos taip pat atrodo gerai. Vasariniuose javuose ligos kol kas neplinta. Amarams plisti sąlygos nepalankios. 

Žirnių pasėlių yra įvairių: nuo labai gražių, tankių iki retų ir žemų. Dėl buvusio laukų užmirkimo, pasėliai kai kur reti, augalai žemi, pageltę. 

Cukrinių runkelių šiemet auginama daugiau nei praėjusiais metais. Augalai gerai sudygę, vešlūs. Tačiau žemesnėse laukų vietose jie žemi, o pasėlis išretėjęs.

Dėl drėgmės pertekliaus užmirkęs cukrinių runkelių plotas

Suvalkijoje (LAMMC Rumokų bandymų stotis) gegužės liūtys laukuose, kuriuose pasėti vasariniai augalai, suformavo dirvožemio plutą, ji apsunkino augalų augimą. Kitur lietaus vanduo užsėmė žemesnes laukų vietas, pasėliai užmirko. Panašių atvejų yra ir birželį. Ypač užmirkimai pakenkė runkeliams, kukurūzams. 

Kita vertus, vėsūs ir drėgni pavasario orai buvo palankūs javams augti ir krūmytis. Susiformavo tankūs pasėliai. 

Žieminių javų ir rapsų pasėliai atrodo gerai – tankūs, augalai vidutinio aukščio. Yra kviečių dryžligės, lapų septoriozės, ankštarinio gumbauodžio ir rapsinio paslėptastraublio pažeidimų. Kai kur yra išgulusių pasėlių, bet nedaug.

Vasarinių rapsų ir vasarinių kviečių būklė taip pat gera (pasėliai tolygūs, tankūs), o miežių – vidutinė.

Kanapių pasėlių būklė vidutinė. Anksti (balandžio viduryje) sėti pasėliai praretėjo, piktžolėti.

Dauguma žirnių pasėlių gražūs, nors yra užmirkusių plotų. Kai kuriuos smarkiai nuniokojo kruša.


Žirnių laukas praūžus škvalui ir krušai

Cukrinių runkelių pasėliai dėl šaltų balandži–gegužės orų ir susiformavusios dirvožemio plutos dygo sunkiai. Dabar yra užmirkusių, krušos pažeistų pasėlių, runkelinės musės pažeidimų. Per metus Lietuvoje išsivysto dvi, o šiltą vasarą ir trys runkelinių musių generacijos.


Krušos pažeisti cukrinių runkelių lapai suplėšyti, palūžę per gyslas

Runkelinės musės (Pegomya hyoscyami) pažeistas augalo lapas

Šiaurės Lietuvoje (LAMMC Joniškėlio bandymų stotis) neigiamą poveikį augalams ankstyvuose tarpsniuose nulėmė pavasarinio lietaus ir šilumos trūkumas, labai dažnas stiprus šaltas šiaurinis vėjas ir dažnos šalnos. 

Šiuo metu sunkių priemolių dirvožemis labai šlapias, galulaukės ir žemesnės vietos užlietos. Didelė drėgmė gali didinti ligų plitimą. 

Prognozuojamas žieminių pasėlių (kviečių, rugių, rapsų) derlingumas bus mažesnis nei pernykštis ne tik dėl menkesnio tręšimo, bet ir dėl ilgalaikių nepalankių pavasario šaltų, vėjuotų sąlygų. Gali būti, kad intensyviau tręštuose laukuose žieminių kviečių derlingumas sieks iki 6 t/ha, o žieminių rapsų – iki 3,5 t/ha.

Jeigu lyti liausis, vasarinių kviečių ir miežių derlius gali pasiekti daugiametį vasarinių javų derlingumą.

Didelė problema sunkiose Šiaurės Lietuvos dirvose kyla dėl dirvų suslėgimo. Tai ypač išryškėja galulaukėse, auginant žiemojančius augalus – rapsus ar javus. Pagrąžose augalai iki pavasario sunyksta ir žūva.

Pietryčių Lietuvos zonoje (LAMMC Vokės filialas) pakankamas drėgmės kiekis sudarė geras sąlygas javų pasėliams augti. Nors drėgmės šiemet daug, tačiau lengvesnėse dirvose jos pertekliaus nėra. Žiemkenčių (rugių, kviečių, kvietrugių, miežių) pasėliai tankūs, vešlūs. Tačiau yra nepatręštų pasėlių. Jie atrodo retoki, mažiau išsikrūmiję. 

Žieminiai rapsai turėjo geras sąlygas peržiemoti. Jų pasėliai tankūs, 60–80 proc. ankštarų pasiekė galutinį dydį. Vasarinių rapsų pasėliai baigia žydėti ir yra gerokai retesni nei žieminiai.

Vasariniai javai (miežiai, kviečiai, avižos, kvietrugiai), po sėjos gavę daug drėgmės, auga vešliai. 

Dažnas lietus stabdė grikių sėjos darbus, jie nevienodai sudygo. Įvairiuose laukuose situacija skirtinga. Vieni augalai dar tik formuoja lapus, kiti – jau paaugo ir pasiekė 5–10 cm aukštį, dar kiti ruošiasi žydėti.

Patręštos, optimalaus tankumo kanapės užaugo 1–1,2 metro. Nepatręštos ar per tankiai pasėtos yra žemos – siekia vos 0,5 m aukščio.

Augalų vystymasis vėluoja

Daugumos žemės ūkio augalų vystymasis vėluoja, palyginti su 2021 m. tuo pačiu metu. Tam įtakos turėjo vėsus pavasaris su neigiama oro temperatūra naktimis. Mokslininkų teigimu, šiuo metu žieminių kviečių vystymasis atsilieka – per 5–6 BBCH tarpsnius, rugių – per 2–3, žieminių rapsų – per 4–5, vasarinių rapsų – per 10 BBCH, o žirnių – per 15–20 BBCH, palyginti su praėjusiais metais.

Prognozuojamas derlingumas

2022 m. birželio 25 d. prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha) atskirose šalies agroklimatinėse zonose ir vidutiniškai Lietuvoje pateiktas lentelėje. Joje yra apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) ir LAMMC regioninių padalinių (Vokės ir Vilniaus r., Vėžaičių ir Klaipėdos r., Joniškėlio ir Pasvalio r., Rumokų ir Vilkaviškio r. bei Kauno r.) duomenys.

Parengta: Pagal LAMMC ŽI inf.
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar praūžusios liūtys pakenkė jūsų pasėliams?
Visos apklausos