Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Mokslas
Paršelių racionas gali turėti įtakos jų elgesiui
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Kopenhaga. Uodegų kramtymas – didelis iššūkis paršų sveikatai ir gerovei komerciniuose ūkiuose, o pagrindinis rizikos veiksnys – šėrimas. Danijos mokslininkai pasiūlė naujų įžvalgų, kaip spręsti problemą koreguojant racioną.

Uodegų kramtymas – patologinis elgesys, būdingas nujunkytiems jaunikliams ir paskutinio penėjimo stadijos paršams. Įkandimai sukelia skausmą, sužeidimai leidžia plisti infekcijai, didina streso lygį. 

Netinkamą elgesį lemia daug veiksnių: užimtumo stygius, oro kokybiniai rodikliai, sveikata ir fizinis krūvis, racionas (pašarų sudėtis ir kokybė, suėdamas kiekis, šėrimo būdas, prieinamumas), gardo išplanavimas ir higienos sąlygos.

Bioversija 22 02 02

Orhuso universiteto (Danija) mokslininkai išanalizavo galimus kiaulių uodegų kramtymo rizikos veiksnius, susijusius su pašarų sudėtimi ir tiekimu, jų įtaka žarnyno sveikatai ir elgesiui per mikrobiotą, skelbiama portale „Pig Progress“.

Pasak Cecilie Kobek-Kjeldager (Cecily Kobek-Kjeldager), vadovaujančios danų mokslininkų komandai, užimtumo stygius lemia uodegų kramtymą dėl neįgyvendintos motyvacijos ieškoti pašaro ir tyrinėti aplinką, tačiau rizikos veiksniai, susiję su mityba, vis dar neaiškūs.

Pastaraisiais dešimtmečiais su graužikais atlikti tyrimai, kaip žarnyno bakterijos veikia smegenis, paskatino mokslininkus ištirti mikrobiotos ir nepageidaujamo kiaulių elgesio ryšį. 

Danų mokslininkai nustatė, kad uodegų kramtymą lemia šie mitybiniai veiksniai: baltymų trūkumas arba perteklius, įskaitant aminorūgštį triptofaną, alkis, smulkios pašaro granulės, mažas ląstelienos kiekis, ribota prieiga prie lovio.

Šie veiksniai gali sukelti skrandžio opą, žarnyno disbiozę ir epitelio pakitimus, padidinti jautrumą stresui, o tai gali lemti uodegų kramtymą.

Nustatyta, kad nepageidaujamas elgesys dažnėja, jei racione trūksta baltymų ir mineralinių medžiagų, nesubalansuotas aminorūgščių santykis. Dėl baltymų stygiaus mažėja kiaulių atsparumas stresui, vystosi depresija, pasireiškia agresija, didėja motyvacija ieškoti pašaro. Dėl jų pertekliaus pasireiškia nerimui būdingas elgesys. Mineralinių medžiagų trūkumas didina trauką kraujui.

Danijos gyvulininkystės specialistai mano, kad tinkamas aminorūgščių, įskaitant triptofaną, kiekis, ląstelienos įtraukimas į racioną, viršijant standartines rekomenduojamas normas, skatina daugintis gerąsias žarnyno bakterijas, kurios saugo nuo lėtinio uždegimo ir didina atsparumą stresui. 

Triptofanas – serotonino pirmtakas. Šis neurohormonas veikia nuotaiką, jautrumą stresui, žarnyno veiklą, apetitą, imunitetą, miego kokybę ir atmintį. Triptofano apykaita glaudžiai siejasi su žarnyno mikrobiota, tačiau dėl jo pertekliaus gali susidaryti galimai toksiškų junginių.

Mokslininkai pažymi, kad ateityje būtina atlikti daugiau tyrimų ir nustatyti optimalią triptofano dozę, kuri būtų palanki ne tik augimo spartai, bet ir psichinei sveikatai.

Šaltinis: MŪ
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos