Pandemija keitė planus, bet nesutrikdė mokslininkų darbų
2021-01-28
LAMMC eksperimentiniai laukai. LAMMC nuotr.

Akademija, Kėdainių r. Kasmet sausio gale mūsų šalies agrarinių ir miškų mokslo darbuotojai skaičiuoja per metus nuveiktus darbus. Šįkart darbų ataskaitoje – kaip niekad daug mokslinių publikacijų, leidžiančių mūsų tyrėjams tapti labiau matomiems Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

Šiandien Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) tęsia vakar prasidėjusią virtualią mokslinę konferenciją „Agrariniai ir miškininkystės mokslai“.

Per tris dienas suplanuoti 6 mokslinių seminarų ciklai, skirti dirvožemių našumui ir tvarumui, sodininkystės ir daržininkystės agrobiologiniams pagrindams ir technologijoms, augalų biopotencialui ir daugiafunkciniam panaudojimui, augalų apsaugos aktualijoms, miškininkystės mokslams ir žemės ūkio augalų genetikai bei selekcijai.

Dimedium 21 11 03

Kiekvieno seminaro pabaigoje vyksta diskusija svarbiausioms tos tematikos aktualijoms aptarti ir apibendrinti.

Apžvelgdamas praėjusius metus, LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas pabrėžė kontrastus: šventines metų pradžios nuotaikas, kai buvo minimas LAMMC veiklos dešimtmetis, netrukus keitė nerimas dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos, o paskelbtas karantinas privertė keisti įprastas veiklas. Nutrūko renginiai, teko sparčiai mokytis nuotolinio komunikavimo subtilybių.

„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad LAMMC kolektyvas nesutriko, drąsiai priėmė iššūkius ir net sugebėjo pagerinti veiklos rezultatus, visų pirma publikuojant mokslo darbus“, – sakė G. Brazauskas.

Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad 2020 metais publikuotų darbų skaičius padidėjo net 50 procentų, palyginti su 2019 m. ir pasiekė 122 publikacijas „Clarivate Analytics Web of Science“ duomenų bazėse referuojamuose žurnaluose.

„Net tik išaugo publikacijų skaičius, bet ir pagerėjo jų kokybė – daugiau nei pusė darbų publikuoti Q1 ir Q2 kvartilių žurnaluose. Sparčiai gerėjantys publikavimo rezultatai leidžia tikėtis, kad vis drąsiau jungsimės į tarptautines tyrėjų grupes teikdami paraiškas mokslinių tyrimų projektams“, – pabrėžė G. Brazauskas.

Nuo dalyvavimo tarptautinėse programose iki lauko dienų

Ir iš tiesų, šiais metais pavyko prisijungti prie didelės tarptautinės programos „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL). Dalyvavimas šioje programoje kartu su partneriais iš 23 valstybių LAMMC mokslo darbuotojams suteiks galimybę tapti dar labiau matomiems Europos mokslinių tyrimų erdvėje, o parengtos dirvožemio valdymo gairės veiks kaip strateginė tyrimų darbotvarkė, padėsianti priimti svarbius mokslo bei politikos sprendimus.

Kartu su kitais asociacijos „RTO Lithuania“ nariais LAMMC vykdė du tarpinstitucinius projektus žaliojo kurso tematika: „Aerozolio juodosios anglies išskyrimo iš biokuru kūrenamų įrenginių nusėdimo ant medžio lapijos tyrimas“ (vadovė dr. Valda Araminienė) ir „Augalų patogenų specifinių parametrų bazės sukūrimas ligų diagnostikai nedestrukciniais metodais“ (vadovė dr. Alma Valiuškaitė).

Ne mažiau svarbus yra dalyvavimas ir tarptautinėse organizacijose EPSO, Eucarpia, NJF, SNS bei kitose, siekiant išspręsti globalaus pobūdžio mokslines problemas, pvz., ieškant Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo sprendimų.

Nacionaliniame lygmenyje tęsiamas bendradarbiavimas su Fizinių ir technologijos mokslų centru bei Lietuvos energetikos institutu (asociacija „RTO Lithuania“) plėtojant tarpdisciplininius tyrimus ir su VDU vykdant bendras doktorantūros programas.

Pernai registruotos penkios LAMMC sukurtos augalų veislės: tai žieminiai kviečiai Silva ir Taurija, sėjamosios avižos Frekula DS, žieminiai česnakai Dangiai (saugotina veislė), vienmetės paprikos Gabija. Šios penkios veislės įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, o keturios iš jų – ir į ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą.

Pernai vykdyti 34 tarptautiniai, 64 nacionaliniai moksliniai projektai, finansuojami Lietuvos mokslo tarybos, Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų, ir per 200 Lietuvos ir užsienio ūkio subjektų užsakymų. Suorganizuoti du tarptautinių projektų pasitarimai ir vienas seminaras, 6 nacionalinės konferencijos, per 70 seminarų, diskusijų, lauko dienų, pasidalijimo patirtimi grupių susitikimų.

Mokslininkai sulaukė įvertinimo

Mokslininkų darbai neliko nepastebėti: prof. habil. dr. Vidmantas Stanys, dr. Tadeušas Šikšnianas, dr. Dalia Gelvonauskienė ir dr. Audrius Sasnauskas tapo Lietuvos mokslo premijų laureatais už eksperimentinės plėtros darbų ciklą „Genetiniai ir biotechnologiniai tyrimai sodo augalų veislėms kurti“, o dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė tapo naująja LMA Jaunosios akademijos nare.

Dviem LAMMC mokslininkams skirtos 2020–2021 m. Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijos, kuriomis siekiama skatinti jaunųjų mokslininkų mokslinę kūrybinę veiklą ir konkurenciją, remti jų tiriamuosius darbus – laureatais tapo Žemdirbystės instituto Agrobiologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Karolina Barčauskaitė ir Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus mokslo darbuotojas dr. Adas Marčiulynas.

Pernai vasaros viduryje vykusiame Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) suvažiavime Lietuvai nusipelniusio agronomo vardas suteiktas Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vedėjui akademikui prof. habil. dr. Vidmantui Staniui, daugiau kaip 40 metų dirbančiam augalų genetikos, biotechnologijos, agronomijos mokslų srityse.

Profesorius yra augalų adaptyvumo, kintamumo, genetinės informacijos realizavimo ir keitimo tyrėjas bei praktikas, sukūręs naujų augalų selekcijos metodų, įdiegęs sveikos sodo augalų sodinamosios medžiagos dauginimo sistemą Lietuvoje, per 20 naujai išvestų braškių, juodųjų serbentų, trešnių ir vyšnių veislių autorius ir bendraautoris.

LAS Garbės nario vardas suteiktas Joniškėlio bandymų stoties vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Aušrai Arlauskienei, kurios mokslinių tyrimų sritis – pupiniai augalai, augalų įvairovės didinimas, žaliųjų trąšų panaudojimo technologijos, tręšimo sistemų tyrimai ekologinės ir tausojamosios žemdirbystės sąlygomis.

Daugiau negu pusė tūkstančio darbo vietų

Rugsėjo 24 d. darbą pradėjo naujai išrinkta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Mokslo taryba – kolegialus valdymo organas, kurį sudaro 15 narių; kadencijos trukmė – 5 metai.

Mokslo taryba nustato pagrindines mokslinės veiklos kryptis, svarsto LAMMC veiklos planą, metines ataskaitas, nustato mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestacijos ir konkursų pareigoms užimti organizavimo tvarką. Taip pat tvirtina įvairius dokumentus, susijusius su moksline veikla, atlieka kitas LAMMC įstatuose numatytas funkcijas. Šios mokslo tarybos pirmininkas – prof. Zenonas Dabkevičius.

2020 m. gruodžio 1 dienos duomenimis, LAMMC dirbo 513 darbuotojų, iš jų 181 mokslo darbuotojas, studijavo 63 doktorantai.

Pernai LAMMC pajamos buvo 11 mln. 834 tūkst. Eur. Įstaigos biudžetas susideda iš 4 šaltinių: valstybės biudžeto asignavimų (39 proc.), finansavimo pajamų, gautų vykdant nacionalinius ir tarptautinius projektus (25 proc.), lėšų, gautų vykdant Lietuvos ir užsienio ūkio subjektų užsakomuosius darbus (19 proc.), ir kitų veiklos pajamų (žemės ūkio produkcijos pardavimo, turto nuomos ir kt.) – pastarosios sudarė 17 proc. bendros pajamų dalies.

„Prieš akis 2021-ieji. Kol kas sunku pasakyti, kokie jie bus, tačiau visuomenės ir ypač mokslo bendruomenės susitelkimas bei ryžtas įveikti COVID-19 pandemiją leidžia tikėtis, kad bus rasti racionalūs ir klimato kaitos mažinimo sprendimai“, – optimistiškai nusiteikęs LAMMC vadovas dr. G. Brazauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Orai