Otava, liepos 29 d. Mokslininkai paviešino strategiją, leisiančią žemės ūkyje ilgainiui apsieiti be jokių cheminių medžiagų, rašo portalas „EurekAlert!". Šios strategijos pagrindinė mintis - genetiškai pakeisti maistines kultūras taip, kad jos pačios galėtų perdirbti atmosferos azotą.
Albertos universiteto augalų biologo Aleno Gūdo (Allen Good) teigimu, pasaulinė azoto trąšų gamyba kasmet kainuoja iki 100 milijardo dolerių. Nors ir naudingos augalams, šios trąšos kenkia aplinkai: jos išskiria šiltnamio dujų, o nutekėjusios į vandens telkinius sukelia dumblių išvešėjimą, kuris numarina daugelį kitų gyvybės formų. Aplinkos valymas kainuoja papildomus 50 milijardų dolerių.
Mokslininkas ir jo kolega Perinas Betis (Perrin Beatty) naujame tyrime pažymi, kad kai kurie augalai, pavyzdžiui, žirniai, natūraliai sugeba skaidyti azoto dujas ir naudotis gautais biologiškai aktyviais komponentais, kurie pagreitina augimą. Komercinės maistinės kultūros - kviečiai, ryžiai, kukurūzai ir kiti - šios savybės neturi. Azoto trąšų gamintojai azotą skaido dirbtiniu būdu ir tam sunaudoja didžiulius kiekius gamtinių dujų.
Specialistai savo darbe aprašo idėją genetiškai pakeisti maistines kultūras taip, kad jos pačios galėtų perdirbti atmosferos azotą ir augtų ne ką lėčiau nei tręšiamos.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ar verta naudoti azoto jutiklius
2024-12-12 -
Pasėlius nuo ligų apsaugos į muilą panašios augalinės medžiagos?
2024-12-11 -
Sorgai ir soros atrandami kaip nauji augalai
2024-12-06
Skaitomiausios naujienos
-
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04 -
Greitaeigis traktorius atstoja vilkiką
2024-12-09
(0)