Vašingtonas. Nors vyrauja nuomonė, jog naudinga pridėti į dirvą organinės kilmės anglies, Kornelio ir Rice universitetų mokslininkai išsiaiškino, jog tai gali pakenkti požeminiam ankštinių augalų ir mikroorganizmų ryšiui.

Augalų šaknų gumbeliuose gyvenančios bakterijos labai aktyviai kaupia atmosferos azotą, paverčia jį prieinamu augalams ir taip patenkina 70–90 proc. poreikių, manais maitindamosi šaknų išskiriamomis medžiagomis. Jei į dirvą, siekiant padidinti maisto medžiagų kiekį, papildomai pridedama organinės anglies, simbiozė susilpnėja iki 70 proc., rašoma mokslo leidinyje „Science Advances“.

„Ryšys tarp šaknų ir rizobijų (specifinių bakterijų kamienų) yra labai trapus. Į dirvožemį pridėjus anglies pasikeičia cheminės reakcijos ir augalai bei mikroorganizmai negali susisiekti tarpusavyje“, – teigė augalininkystės mokslų specialistas prof. Johanesas Lemanas (Johannes Lehmann).

Apie ankštinių augalų ir rizoidinių mikroorganizmų simbiozę žinoma jau daugiau kaip šimtmetį. Flavonoidai (augalų ir mikroskopinių grybelių metabolitai) veikia kaip cheminiai signalai, padedantys palaikyti ryšį, o didesnis organinės anglies kiekis, pavyzdžiui, kompostas, medžio drožlių mulčius, sutrikdo šias nematomas jungtis.

„Nors tręšimas organinėmis trąšomis yra naudingas augalų augimui, reikia suprasti, jog vandenyje ištirpusi anglis sutrikdo augalų ir šaknų mikroorganizmų komunikaciją. Ankštiniai augalai naudoja flavonoidų naringenino ir luteolino molekules, kad gautų mikrobinio azoto, tačiau anglies perteklius lemia, jog šios medžiagos nepasiekia tikslo“ – pabrėžė Tara M. Vebster (Tara M. Webster) iš Kornelio universiteto.

MŪ inf.