Kaunas. Lietuviai yra patyrę kviečių augintojai ir aktyvūs jų eksportuotojai. Tuo pačiu linkę rizikuoti – daugiau negu pusė auginamų kviečių veislių yra nepraėjusios išsamių tyrimų mūsų šalies sąlygomis. Tai itin aktualu žieminiams kviečiams, nes mūsų žiemos net ir šylant klimatui išlieka atšiauresnės negu Vakarų Europoje.

2019 m. mūsų šalyje buvo deklaruota 740 tūkst. ha žieminių kviečių ir 157 tūkst. ha vasarinių kviečių pasėlių. Nacionaliniame augalų veislių sąraše yra 69 žieminių kviečių veislės ir 42 vasarinių.

Dar papildomai Lietuvoje atstovaujamos ir platinamos 34 kviečių veislės, nesančios Nacionaliniame sąraše. Pridėjus dar 68 kviečių veisles, kurios šiuo metu yra tiriamos Valstybinės augalininkystės tarnybos, susidaro stulbinamai didelė veislių įvairovė. Specialistai skaičiuoja, kad nuolat rinkoje sukasi apie 100 kviečių veislių.

LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas pastebi, kad maždaug 54 proc. žieminių kviečių nėra gavę Lietuvoje jokių tyrimų, bet jos aktyviai cirkuliuoja rinkoje. Vasarinių kviečių netirtos veislės sudaro dar didesnę dalį – apie 60 proc. Žieminių rapsų net 74 proc. netirta Lietuvoje.

„Vis tik žiemos mūsų krašte skiriasi nuo žiemų Vokietijoje ar Prancūzijoje, todėl auginti netirtas kviečių veisles yra rizikinga“, – sako V. Ruzgas. Jis priminė, kad 2014 m. žiemą žuvo 58,2 proc. žieminių kviečių pasėlių – tai sudarė 141 tūkst. ha, o nuostoliai siekė 63 mln. eurų.

LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, LSA pirmininkas Vytautas Ruzgas pastebi, kad daugiau negu pusė mūsų auginamų kviečių veislių nėra gavusios Lietuvoje jokių tyrimų, ir tai yra rizikinga

„Bėda, kad žmonės atsimena tik tai, kas buvo prieš vienus metus. Kas buvo seniau – visi pamiršta. Todėl ir iššalimo sukelti nuostoliai greitai pamirštami. Vaistas nuo iššalimo – sėti patikrintas veisles. Ir būtų labai gerai, kad jų tyrimų metais pasitaikytų besniegė šalta žiema, nes sniego danga kartais paslepia faktinį veislės žiemkentiškumo lygį“, – paaiškina V. Ruzgas.

Pastebima gera tendencija, kad Lietuvoje po truputį auga sertifikuotos sėklos naudojimas – ją apsėjama 15–20 proc. pasėlių. Pagal aprobuotus sėklinius pasėlius mūsų šalyje (2018 m. duomenimis) pirmauja žieminių kviečių veislės Skagen, Balitus, Jane, Etana ir vasarinių kviečių KWS Akvilon, Qiuntus, Licamero, KWS Collada.

„Pagal eksporto intensyvumą – užauginamų ir eksportuojamų kviečių santykį – Lietuva yra berods trečia šalis pasaulyje, po Argentinos ir Kanados. Todėl pasirinkti tinkamą kviečių veislę yra labai svarbu“, – sako Vytautas Ruzgas.

MŪ inf.