Londonas. Naujas mokslininkų tyrimas atskleidė, kad praktika duoti pieninėms karvėms koncentratų jas melžiant nepasiteisina, nes gyvuliai tiesiog nespėja suėsti visos porcijos. Pasiūlius pašarų kitu laiku ir kitoje šėrykloje, padidėjo primilžiai.

Melžimo dažnis, laikas ir ėdimo greitis lemia, kiek karvė gali suėsti koncentratų, kol stovi roboto aikštelėje. Kai kuriems gyvuliams neužtenka melžimo laiko, kad spėtų suėsti visą normą, rašo portalas „Farmers Weekly“.

Mokslininkai iš Hilsboro Žemės ūkio maisto ir biomokslų instituto pasiūlė šerti karves koncentratais lauko šėryklose ar kitose vietose. Pašarai motyvuoja gyvulius savarankiškai eiti melžtis, tad tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kaip tvarkos pasikeitimas paveiks melžimo dažnumą ir primilžius. 

Atliekant tyrimą 48 bandomosios karvės turėjo laisvą prieigą prie vieno melžimo roboto ir dviejų šėryklų, esančių lauke. Gyvuliai suskirstyti į dvi grupes pagal šėrimo tipą. Viena grupė gavo 80 proc. koncentratų melžimo robote, 20 proc. – šėrykloje lauke. Antra grupė melžimo robote gavo 20 proc. koncentratų, lauko šėrykloje – 80 procentų.

Mokslininkai nustatė, kad tiekiant koncentratus ne melžimo robote sumažėjo nesuėsto pašaro likučių, vadinasi, padidėjo šėrimo efektyvumas, pašarų panaudojimo koeficientas, kas darė teigiamą įtaką primilžiui. Karvės, kurios gaudavo daugiau koncentratų lauko šėryklose, jose lankydavosi dažniau. Gyvuliai pakeitė savo elgesį, kad patenkintų energijos poreikius.

Leidimas karvėms pasiekti koncentratus kitose melžimo aikštelės (ne automatinio) vietose neturėjo neigiamo poveikio roboto lankymui, produktyvumui ar gulėjimo laikui. Mokslininkai pateikė išvadas, kad ūkininkai turėtų nustoti šerti karves melžimo robote, nes tai yra ekonomiškai nenaudinga.