Oslas. Dėl visuotinio atšilimo ir globalios prekybos pasaulyje atsiranda vis naujų pasėlių kenkėjų, kurie ne tik kelią grėsmę būsimam derliui, bet ir platina augalų virusus. Mokslininkai kovai su kenkėjais pasitelkė naujausias genų inžinerijos technologijas, rašo „The Crop Site".

Didžiausią nerimą specialistams kelia baltasparniai ir žalieji persikų amarai, puolantys kopūstų, salotų, runkelių, aliejinių rapsų ir bulvių pasėlius. Abi parazitų rūšys greitai išvysto atsparumą tradiciniams pesticidams, patirta žala skaičiuojama šimtais milijonų. Vien tik Jungtinėje Karalystėje derliaus nuostoliai dėl grūdinių kultūrų amarų sudaro daugiau kaip 40 proc., visame pasaulyje dėl vabzdžių kenkėjų netenkama apie 15 proc. pasėlių.

„Amarai ir baltasparniai - daugiausiai problemų keliantys kenkėjai. Jie ne tik pažeidžia augalus, bet ir platina daugiau nei pusę visų žinomų augalų virusų. Šie vabzdžiai, dar vadinami augalų uodais, kaip moskitai siurbia augalų syvus ir platina infekcijas", - teigė dr. Saskia Hogenhout iš JIC mokslinio centro Norvegijoje.

Žaliasis persikų amaras pasiekė atsparumo pesticidams rekordą. Nustatyta, kad šio vabzdžio neveikia daugiau nei 70 rinkoje populiarių cheminių preparatų. Mokslininkų komanda, suburta iš Didžiosios Britanijos, JAV, Norvegijos ir Prancūzijos tyrėjų, įsitikinusi, kad genetiniai pasėlių kenkėjų tyrimai padės atrasti naujus vabzdžių kontrolės būdus.

Žinios apie vabzdžių DNR naudojamos kuriant tikslinius pesticidus arba genetiškai modifikuotus augalus. Nustačius kenkėjų „Achilo kulną", galima sutrikdyti jų maitinimąsi ir virusų platinimą bei apsaugoti kitus mitybos grandinės narius, įskaitant ir žmones. Pasitelkę RNR interferencijos (RNRi) procesus, mokslininkai kuria genetiškai modifikuotus augalus, kurių sudėtyje esanti ribonukleininė rūgštis slopina tam tikrų vabzdžio baltymų sintezę.

MŪ inf.