![Basf A1 2024 07 01](/media/public/6a/64/6a645b3c-ea76-4263-afe3-8b569715e9a4/basf_a1_2024_07_01_nvigor_825x260.jpg)
![Basf m1 2024 07 01](/media/public/a3/9e/a39ec169-95cf-46b5-b053-cfadcf038d75/basf_m1_2024_07_01_invigor_456x177.jpg)
Des Moinas, gegužės 22 d. Ajovos universiteto (JAV) mokslininkai „išmokė” nanodaleles į augalų ląsteles vienu pernešti augalo savybes keičiantį geną ir jį „įjungiamą“ cheminę medžiagą. Tai pirmas atvejis, kai nanotechnologija (molekulių inžinerija) panaudojama žemės ūkyje, praneša portalas “Science Daily”.
Iki šiol mokslininkai galėjo įkelti genus į augalų ląsteles kitais būdais, tačiau chemines medžiagas reikėdavo naudoti atskirai. Be to, visada likdavo tikimybė, kad procesas gali nepavykti, t. y. egzistavo pavojus augalą nunuodyti. „Įkėlus geną, daug kas priklausydavo nuo gamtos malonės”, – sako chemijos profesorius Viktoras Linas (Victor Lin). „Niekada nebūdavome tikri, kad augalas geną priims ir išskirs reikalingą baltymą“.
Ateityje mokslininkai tikisi į nanodaleles įkelti ne tik genus ir chemines medžiagas, bet ir prietaisus, kurie biologams leis stebėti, kas vyksta ląstelių viduje.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Antroji prognozė: žieminių augalų derlingumas bus artimas vidurkiui
2024-07-23 -
Salyklinių miežių tyrimai: kokie baltymai lemia kokybę
2024-07-12 -
Mėšlas padės kompostuoti sunkiai yrančias atliekas?
2024-07-05
Skaitomiausios naujienos
-
Paskelbti laukų stebėjimo rezultatai
2024-07-16 -
Ketina atsisakyti mažų ūkių patikrų
2024-06-27 -
Pirmieji kombainai jau miežių laukuose
2024-06-28
(0)