Mokslininkų patirtis domina ūkininkus
2019-06-27

Dotnuva. Parodoje „Agrovizija 2019“ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto ekspozicija nuolat sulaukia ūkininkų dėmesio.

Čia galima pamatyti naujausias instituto selekcininkų kuriamas bei jau išvestas lietuviškas javų ir kitų augalų veisles, sudalyvauti mokslininkų vedamuose seminaruose aktualiais augalininkystės klausimais ir pasisemti neįkainojamų žinių, praversiančių ūkininkaujant ir siekiant efektyvesnių rezultatų.

Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas dr. Vytautas Ruzgas kartu su kolegomis jau daugelį metų dirba kviečių selekcijos srityje. Apie javų veisles jomis besidomintiems ūkininkams jis gali pasakoti nesustodamas.

Dojus agro 19 09 10

Naujos kviečių veislės

Šį kartą parodos lankytojų dėmesys pirmiausiai krypsta į du naujausius selekcinius numerius: vienas jų – pirmoji lietuviška specialiai ekologiniams ūkiams skirta kviečių veislė, o kitas – vadinamieji amilopektininiai, arba vaškiniai kviečiai, skirti perdirbimo pramonei. Pasak V. Ruzgo, šios veislės šiemet pirmus metus „laiko egzaminus“ Valstybinės augalininkystės tarnybos veislių registraciniuose tyrimuose.

Ekologinei žemdirbystei skirtų žieminių kviečių veislių augalai yra aukštesni už auginamus chemizuotose technologijose, nes javams reikia stelbti piktžoles. Iš kitų kviečių veislių ekspozicijoje veislė išsiskiria ir iki šiol išsilaikiusiais žalesniais lapais.

Vytautas Ruzgas (kairėje) susidomėjusiems ūkininkams pasakoja apie naujas Žemdirbystės instituto selekcininkų kuriamas žieminių kviečių veisles.

Pasak selekcininko, tai rodo veislės didesnį atsparumą lapų ligoms, nes ekologijoje, kaip žinome, negalima naudoti pesticidų. O kaip vieną svarbiausių šių naujos veislės kviečių požymį selekcininkas įvardija atsparumą kietosioms kūlėms. Selekcijoje iš maždaug tūkstančio kviečių linijų tokį atsparumą galima rasti tik tarp 3-4. V. Ruzgo manymu, ši veislė galėtų būti perspektyvi ekologiniuose ūkiuose. Tiesa, ji ekologinius ūkius galėtų pasiekti po dvejų trejų metų.

Kita šių metų naujovė – vadinamieji vaškiniai kviečiai. Pasak selekcininko, šių kviečių grūdų krakmolas yra sudarytas iš amilopektino, nėra amilozės. Todėl tokie kviečiai geriau tinka krakmolo pramonei. Šios veislės kviečiai ankstyvi. Grūduose sukaupiama apie 68 proc. krakmolo. Kiekis yra panašus, kaip įprastų veislių kviečiuose, tačiau skiriasi krakmolo sudėtis. Kaip minėta, nėra amilozės, be kurios perdirbėjams paprasčiau išgauti kokybiškesnį krakmolą.

LAMMC Žemdirbystės instituto ekspozicijoje žemdirbiai gali pamatyti ir daugiau jau žinomų bei naujesnių žieminių kviečių veislių, tokių kaip Kena (vėlyva, skirta javapjūtės konvejerio pabaigai) Sedula (geriausio derliaus kiekio ir kokybės santykio), Herkus (viena derlingiausių lietuviškų veislių), Lakaja (žiemkentiškiausia lietuviška veislė).

V. Ruzgas pastebi, kad per pastaruosius 11 metu Lietuvoje buvo net trys „žiaurios“ žiemos, kuomet žūdavo daugiau kaip po 60 proc. žieminių kviečių pasėlių. Tokiomis žiemomis atsilaiko tik atspariausios veislės. Tačiau jos paprastai būna bent 5-10 proc. mažesnio derlingumo potencialo. Aišku, kai jautrios, nors derlingesnės veislės žūva, tai būtent tokių, žiemkentiškų, veislių auginimas pasiteisina ir atsiperka.  

Tiria javų jautrumą ligoms

Dr. Jūratė Ramanauskienė, dirbanti Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriuje, tyrinėja javų ligas. Parodoje ūkininkams pristatomi tyrimai, kaip skirtingos javų veislės reaguoja į plintančias ligas. Pasak mokslininkės, šie tyrimai vykdomi jau šeštus metus, todėl sukaupta patirties, kuria galima pasidalyti su javų augintojais.

Jūratė Ramanauskienė pastebi, kad dėl sausų orų ir pernai, ir šiemet javų ligos plinta mažiau, tačiau siekiant išnaudoti auginamų veislių derlingumo potencialą, augalų apsauga reikalinga kiekvieną sezoną.

„Mūsų pagrindinis tikslas buvo įvertinti Lietuvoje auginamų populiariausių veislių javų (žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių) jautrumą ligoms ir pasėlių derlingumą. Ūkininkai nori auginti didesnį derliaus potencialą turinčias veisles, tarp jų daug yra užsienietiškų. Todėl labai aktualu įvertinti tų veislių jautrumą pagrindinėms ligoms mūsų, t.y. Lietuvos, klimato ir auginimo sąlygomis ir su gautais rezultatais supažindinti augintojus“, – pasakoja mokslininkė.

Šiemet Dotnuvoje, Žemdirbystės instituto laukuose, taip pat pasėtos šiems tyrimams atlikti skirtos žieminių ir vasarinių kviečių bei miežių veislių kolekcijos. Dalyje tyrimų laukelių augalų apsaugos produktai nenaudojami, kitoje dalyje – naudojami, siekiant įvertinti veislių skirtumus.

Pasak J. Ramanauskienės, ir pernai, ir šiemet didelės įtakos javų ligų plitimui bei derlingumui turėjo ir turi sausros. Palyginti su įprastomis gana drėgnomis vasaromis, sausringais periodais ligų plitimas javuose yra gerokai mažesnis. Tačiau mokslininkė pažymi, kad augalų apsaugos produktai yra reikalingi, tik svarbu juos naudoti, atsižvelgiant į esamas sąlygas ir situaciją pasėliuose. Taip pat ir į veisles.

Pavyzdžiui, pernai tirtos 12 žieminių kviečių veislių buvo mažai pažeistos tiek miltligės, tiek dryžligės. Kiek daugiau buvo lapų septoriozės pažeidimų, tačiau žiūrint pagal pažeistų lapų plotą, liga taip pat nebuvo labai smarkiai išplitusi. Tyrimų duomenys rodo, kad jautresnės lapų septoriozei buvo veislės Arktis, Balitus, Etana, KWS Emil, Patras. Kadangi šių metų klimato sąlygos panašios į pernykštes, tai ir ligų pasireiškimo tendencijos žieminiuose kviečiuose turėtų būti panašios.

Lietuviškos kviečių veislės turi savo gerbėjų ir yra vertinamos kaip gerai prisitaikiusios prie mūsų klimato ir auginimo sąlygų.

Pernai vasarinių kviečių veislių pasėliuose kiek daugiau pasireiškė miltligė ir dryžligė, o lapų septoriozė mažai plito. Iš tirtų 7 vasarinių kviečių veislių, dryžligei buvo jautresnės KWS Chamsin ir KWS Collada veislės, miltligei – Vanek, Triso.

Iš 2017 m. tirtų vasarinių miežių 14 veislių, pasak mokslininkės, kai kurios labiau buvo jautresnės  miltligei (Azit, Grace), kai kurios – rudadėmei dryžligei (Melius, Propino, Quench). Iš tirtų veislių tinkliškajai dryžligei 2017 m. buvo jautriausia Waldemar miežių veislė. 

Pasak mokslininkės, visos auginamos kviečių ar miežių veislės turi didelį derlingumo potencialą, o ūkininkai, žinodami ir įvertindami pasirinktų veislių jautrumą ligoms, gali pasirinkti ir joms tinkamą augalų apsaugos strategiją, kuri padėtų išvengti ligų pažeidimų. Taip pat svarbu nuolatos stebėti savo pasėlius.    

Pasak J. Ramanauskienės, kasmet į rinką ateina naujų veislių, todėl į tyrimus įtraukiamos ir jos, o po šių metų bus išleista nauja rekomendacija dėl javų apsaugos nuo ligų ir veislių jautrumo joms. 

Ankštinių auginimo perspektyva

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai parodoje daug dėmesio skiria ankštinių (pupinių) augalų auginimo aktualijoms. Pasak instituto direktorės dr. Žydrės Kadžiulienės, nors pastaraisiais metais mūsų šalyje pupinių javų (žirnių, pupų) auginama nemažai, tačiau didesnė derliaus dalis tiesiog eksportuojama, ir tiek. Dar labai mažai ankštinių panaudojama vietos perdirbimui, o tai būtų tikrai perspektyvi sritis.

Žydrė Kadžiulienė sako, kad įvairių rūšių pupinių augalų auginimo ir panaudojimo galimybės dar yra neišnaudotos ir šioje srityje labai daug perspektyvų.

„Visi žinome, kad pupiniai augalai vertingi, naudingi, tačiau jų panaudojimas dar yra per menkas. Tiesa, pastaraisiais metais mokslininkai kartu su inovatyviais perdirbėjais kuria naujus produktus, kuriuose būtų panaudojamos ankštinių augalų sėklos. Žemdirbystės institutas šiuo metu dalyvauja tarptautiniuose projektuose, siekiant įvairiapusiškai ištirti ankštinių augalų auginimo ir panaudojimo galimybes. Taip pat bendradarbiaujame su ūkininkais, siekdami išsiaiškinti, kokių jiems žinių trūksta, kad galėtų geriau įsisavinti pupinių augalų technologijas“, – pasakoja Ž. Kadžiulienė.

Pasak mokslininkės, siekiant geriau išnaudoti ankštinių augalų vertingąsias savybes, pirmiausiai reikia tobulinti ir kurti vis naujas veisles. Žemdirbystės institute vykdoma žirnių selekcija. Siekiama sukurti tiek chemizuotiems, tiek ekologiniams ūkiams tinkamas žirnių veisles ir jas į rinką išleisti su joms tinkamomis auginimo technologijomis.

Žemdirbystės instituto ekspozicijoje auginamiems avinžirniams visiškai patinka šios vasaros sausi ir karšti orai.

Kita ankštinių plėtros kryptis būtų naujesni, anksčiau mūsų šalies ūkiuose neaugintų rūšių augalai. Tokie, kaip avinžirniai, lęšiai ir pan. Tokių augalų pritaikymo mūsų sėjomainose paieškas skatina ir klimato kaitos sukeliamos problemos.

Tiek Žemdirbystės instituto mokslininkai, tiek ir kai kurie smalsūs ūkininkai jau bando auginti ir avinžirnius, ir lęšius. Avinžirniams šių metų vasaros karštis visiškai patinka, galima tikėtis derliaus. Pasak mokslininkės, kol kas avinžirnių ar lęšių derliai nėra labai dideli, tačiau ilgainiui tikimasi geriau ištyrinėti jiems ir mūsų klimatui tinkamas auginimo technologijas ir paruošti rekomendacijas ūkiams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai