Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Mokslas
Mokslininkai ragina neabejoti tarpinių pasėlių nauda

Akademija, Kauno r. Ūkiuose naudojant dideles mineralinių trąšų ir pesticidų normas, dirvožemis ilgainiui pradeda degraduoti, blogėja jo savybės, krenta derlingumas.

Tarpinių pasėlių auginimas yra vienas iš realiausių būdų atgaivinti, išsaugoti ir palaikyti sveiką bei derlų dirvožemį. 

VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktorius prof. Vaclovas Bogužas bei Akademijos Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. Evaldas Klimas dalijasi praktiniais patarimais ir mokslo tyrimų rezultatais apie tarpinių pasėlių auginimą.

Bioversija m7 2024 03 12

Kokius rinktis tarpinius pasėlius ir kada sėti?

Prof. V. Bogužo teigimu, žemdirbiai, norintys turėti sveiką, gyvybingą dirvožemį, sveikesnius kultūrinius augalus ir mažiau naudoti pesticidų, privalo po visų žiemkenčių (miežių, rugių, kviečių, kvietrugių, rapsų) ir net po anksti nuimamų vasarinių javų sėti tarpinius pasėlius.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad geriausia posėlinius tarpinius pasėlius pasėti iki rugpjūčio vidurio arba dar kiek anksčiau. Vegetacijos metu, rugpjūtį–spalį, šie augalai paima iš dirvožemio perteklines maisto medžiagas ir neleidžia joms išsiplauti (ypač tai aktualu lietingą rudenį), papildomai sukuria nemažą kiekį organinių medžiagų ir praturtina dirvožemį, apsaugo dirvožemio struktūrą, pagausina mikroorganizmų ir sliekų, stelbia piktžoles, todėl faktiškai atstoja ražienų skutimą.

Rudenį dirvoje susikaupusį azotą labai gerai akumuliuoja („surenka“) pašariniai (aliejiniai) ir šakniniai ridikai, baltosios garstyčios, avižos, seradėlės, facelijos, prasčiau – žirniai ar grikiai.

Profesorius Vaclovas Bogužas pataria mišinį sudaryti iš kuo daugiau įvairesnių komponentų, tuomet tarpinis pasėlis bet kokiomis klimatinėmis ir dirvožemio sąlygomis išaugins daugiau biomasės, labiau pagerins ir išpurens dirvožemį

Po javų nuėmimo prof. V. Bogužas pataria rinktis trumpiausio vegetacijos periodo augalus. Tokios yra baltosios garstyčios, sudygstančios per 10 dienų ir dar 50 dienų iki žydėjimo tarpsnio auginančios žaliąją masę, maždaug iki spalio 6 dienos, kol vidutinė paros temperatūra siekia ne mažiau 9 °C šilumos.

Geriausiai tarpiniai augalai sudygsta ir greičiausiai uždengia dirvos paviršių, kai rugpjūčio mėnesį netrūksta kritulių. Jei orai sausi, reikėtų sėti tik į neįdirbtą dirvą ražieninėmis sėjamosiomis.

Kada rinktis ilgesnės vegetacijos pasėlius?

„Didžioji tarpinių augalų dalis pasižymi pusės ar visu mėnesiu ilgesne vegetacija, todėl juos reikia pasėti optimaliu laiku, kuo anksčiau“ – atkreipia dėmesį mokslininkas V. Bogužas.

Po rapsų netinka auginti garstyčias, o rekomenduotina sėti pašarinius ridikus, nes jie neserga kryžmažiedžių šaknų gumbu. Pašariniai ridikai geriau negu garstyčios dar ir dėl to, kad ilgesnės jų šaknys geba geriau išpurenti dirvožemį ir net mažina podirvio suspaudimą, gali iš dirvožemio daugiau paimti likutinio azoto, sukurti ir išauginti daugiau žaliosios masės.

Tarpinių pasėlių mišiniams sudaryti mokslininkas siūlo naudoti miglinių šeimos augalus: avižas, rugius, vienmetes ir daugiametes svidres, taip pat grikius, facelijas ir pupinius augalus – žirnius, pupas, pašarinius žirnius (peliuškas), vikius, lubinus, taip pat ankštinės žoles – baltuosius ir raudonuosius dobilus.

Vienmečius egiptinius ir persinius dobilus prof. V. Bogužas pataria sėti birželio pabaigoje – liepos pradžioje, tik tuomet jie iki rudens suspės išauginti daug žaliosios masės ir duos maksimalią naudą. Dobilai gerai paima mineralinį azotą ir padaro jį prieimaną kitiems augalams, praturtina dirvožemį. 

Varpiniai ir ankštiniai, o taip pat grikiai ir facelijos skatina mikorizę, o kryžmažiedžiai mikorizės nesudaro, todėl jų nauda šiuo atžvilgiu menkesnė.

Leidžia pagausinti dirvožemyje humuso

Pasak doc. E. Klimo, daugumoje prekinių augalininkystės ūkių vis dar vyrauja mažakomponentės sėjomainos: galvojant tik apie ekonominę naudą, auginami vos keli pelningiausi prekiniai augalai.

Šitaip ūkininkaujant sunku palaikyti dirvožemio organinių medžiagų balansą, dirvožemio mikroorganizmų įvairovę ir pakankamą jų biologinį aktyvumą, o nuolat naudojant dideles cheminių mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių normas, dirvožemis ilgainiui pradeda degraduoti, blogėja jo savybės, mažėja derlingumas.

„Augalininkystės ūkiuose, siekiant tvaraus ūkininkavimo ir stabilaus dirvožemio derlingumo potencialo užtikrinimo, be tinkamai parinktų tarpinių pasėlių neįmanoma apsieiti“, – patikina doc. Evaldas Klimas

Šiaudų paskleidimas ant dirvos nuėmus javų derlių yra tik dalinis organinės medžiagos kompensavimas dirvožemyje.

„Varpinių javų šiauduose anglies ir azoto (C:N) santykis yra nepalankus 80:1 (daug anglies ir labai mažai azoto), todėl įterpus į dirvožemį, patenka daug ląstelienos ir anglies turinčių organinių medžiagų, kurioms skaidyti reikia ir daug azoto junginių; žalių augalų buvimas žymiai pagerina skaidymąsi“, – paaiškino mokslininkas ir priduria, kad dirvos humusingumą didina tos organinės medžiagos, kurių anglies ir azoto santykis yra artimas 1:25.

Pasak E. Klimo, tarpinių augalų auginimas rudenį laukuose labai naudingas, nes pagerina anglies ir azoto santykį dirvožemyje. Tarpiniuose pasėliuose taip pat svarbu ir biologinės įvairovės gausinimas, todėl patartina naudoti mišinius, sudarytus iš 10 ir daugiau skirtingų augalų, tarkime, natūralioje pievoje būna iki 40 skirtingų augalų rūšių.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos