Kaunas. Prieš trejus metus prie Vytauto Didžiojo universiteto prijungtas tuometis Aleksandro Stulginskio universitetas, tapęs Žemės ūkio akademija. Apie tai, ar pavyko vieniems prie kitų prisitaikyti, kaip integracija gali padėti žemės ūkio studijų programoms, ką laimėjo abu universitetai, kalbamės su VDU rektoriumi prof. Juozu AUGUČIU.

Per susijungimą VDU pasipildė pastatais, teritorija, žmogiškaisiais ištekliais, o Žemės ūkio akademija? Ar pasiteisino integracija?

Aleksandro Stulginskio universitetas buvo gana didelis, tačiau paskutiniais metais studentų universitete labai sumažėjo. Toliau tęsiant veiklą savarankiškai universitetui būtų kilę sunkumų. Studentus reikia mokyti ne tik specialybės – jie turi turėti galimybę pasirinkti įvairių bendrųjų universitetinių dalykų, mokytis kalbų, o drastiškai mažėjant studentų skaičiui sunku išlaikyti dėstytojų įvairovę.

Susijungus universitetams, žemės ūkio specialybių studentai gali jungtis prie visų VDU studentų srautų ir mokytis bendrųjų dalykų, kalbų (VDU siūlo per 30 užsienio kalbų), naudotis Gamtos mokslų, Informatikos, Socialinių mokslų fakultetų dėstytojų paslaugomis, tad studijų kokybės prasme susijungimas sustiprino juos, praplėtė studijų galimybes, o studijų kokybė ir yra svarbiausia.

Neslepiame, jog prasiplėtė ir viso VDU studijų laukas. Galime pasigirti, kad pagal studijų kiekį ir kryptis dabar lenkiame netgi Vilniaus universitetą ir esame plačiausios aprėpties universitetas Lietuvoje.

Dėl infrastruktūros padėtis nelabai vienareikšmė. Iki susijungimo VDU buvo išaugęs iki 9 000 studentų, tada gerokai trūko patalpų, ypač bendrabučių. Dabar, susijungus 3 universitetams (prie VDU prijungtas ir Lietuvos edukologijos universitetas – red. past.), studentų turime tik 8 000, todėl patalpų problemos neliko, tačiau vis dar aktuali infrastruktūros, ypač bendrabučių kokybės, problema.

Kalbant apie studentų skaičių, susijungus stebuklas iškart neįvyko. Toliau mažėja abiturientų ir jų skaičius dabar pasiekęs dugną. Apie 2000-uosius mokyklas baigdavo maždaug 50–60 tūkst. abiturientų, o 2021-aisiais – tik kiek daugiau nei 20 tūkstančių. Tad studentų irgi mažėja. Pradeda trūkti pedagogų, inžinierių, informacinių technologijų ir žemės ūkio specialistų (agrarinės specialybės niekada nebuvo tarp populiariausių). Kaip išlaikyti žemės ūkio mokslą, specialistų rengimą, šiuo metu aštriausias klausimas, kurį bandome spręsti. Nebus studentų, nebus mokslo ir mokslininkų, bet nebus ir šio sektoriaus darbuotojų.

Išsamiai skaitykite straipsnyje „Užduotis – išlaikyti žemės ūkio mokslą ir specialistus“ vasario mėn. žurnale „Mano ūkis“