Kaunas. Dviejų Lietuvos universitetų mokslininkai suvienijo jėgas, kad užkirstų kelią subklinikiniam ir klinikiniam karvių mastitui. Prie melžiklio tvirtinamas įrenginys jau patentuotas Lietuvoje.

Galvijų mastitas pieno ūkiuose dažniausia problema, sukelianti nemažai ekonominių nuostolių. Šis infekcinis ar neinfekcinis pieno liaukos uždegimas lemia fizinius, cheminius ir mikrobinius pieno pokyčius ir patologinius tešmens liaukinio audinio pakitimus. Bakterinis mastitinio karvių pieno užterštumas daro pieną netinkamą vartoti žmonėms.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos pritaikė žemo dažnio akustinių virpesių metodą galvijų mastito prevencijai ir gydymui.

Kaip teigė projekto vadovas, KTU mokslininkas dr. Joris Vėžys, sukurtas aparatas, kurį galima tvirtinti prie įvairių skirtingų melžiklių (tiek visiškai, tiek pusiau automatinių).

„Nustatėme, kad melžiant, kai veikia žemo dažnio virpesiai, pagerėja tešmens ir spenių kraujotaka. Atlikę tyrimus pamatėme, kad gerokai sumažėja ir somatinių ląstelių skaičius, vadinasi, virpesių metodu galime išgydyti karvę.

Pradiniai rezultatai daug žada, vis dėlto reikėtų išsamesnių tyrimų ir detalesnių rezultatų“, – atsargiai darbo rezultatus komentuoja J. Vėžys.

Reikėtų atlikti tyrimus su daugiau karvių, jas suskirstyti grupėmis ir stebėti veikiant ir neveikiant virpesiams, vėl analizuoti gautus rezultatus.

Iššūkis – vienu metu turėti nemažai užsikrėtusių karvių. Žinoma, ne paskutinėje vietoje ir finansavimas. Pirminis projektas baigėsi, ieškoma finansavimo šaltinių.

Pritaikytas pasiteisinęs metodas

Viskas prasidėjo nuo idėjos. KTU mokslininkai jau buvo pritaikę žemo dažnio virpesius žmonių rankų tremorui gydyti (prietaisas „Vilim ball“). Sudarytas matematinis modelis, įvertinta, kaip tie virpesiai galėtų sklisti.

Tuomet panaudojus dirbtinės karvės maketą į tešmenį pripilta pieno, kad viskas vyktų kuo natūralesnėmis sąlygomis.

Prie kiekvieno spenio pritvirtinta 3D spausdintuvu atspausdinta konstrukcija, kuri teikia grįžtamąjį ryšį ir kontroliuoja virpesių parametrus – amplitudę ir dažnį.

Nustatyta, kad virpesių amplitudė būtų didžiausia, sistema dirbtų rezonansiniu dažniu ir taip daugiausia stimuliuotų liauką, jog pagerėtų kraujotaka. O kai pagerėja kraujotaka, priteka daugiau leukocitų, kurie kovoja su uždegimu.

„Išbandę konstrukciją pamatėme, kad gana gerai sklinda virpesiai. Tai pritaikėme gyvoms karvėms, – inovacija džiaugiasi J. Vėžys. – Termovizoriumi melžiant nustatyta 15 karvių tešmenų temperatūra, veikiant mūsų prietaisui ji pakilo 1,5 laipsnio. Darome prielaidą, kad ten, kur pakilo temperatūra, pagerėjo kraujotaka.“

Prietaisas, analizuodamas tokius įvesties parametrus, kaip somatinių ląstelių skaičių (SLS), gebės adaptuoti ultragarsinio spinduolio bangos dažnį ir trukmę, priklausomai nuo atgalinio ryšio duomenų.

Duomenys bus kaupiami duomenų bazėje, kuria naudodamasis prietaiso dirbtinis intelektas galės keisti aparato veikimo parametrus, kad būtų pasiekti individualūs tiriamojo objekto (karvės) mastito gydymo tikslai.

LSMU mokslininkai ištyrė, kad reikšmingos neigiamos įtakos virpesiai gyvūnų gerovei nedaro. Taip pat tyrė virpesių įtaką pieno primilžiui, sudėčiai ir kokybei. Neigiamų veiksnių nerasta. Pieną gali vartoti žmonės.

Atlikti bandymus leido bendrovė „Auga Grūduva“, įsikūrusi Šakių rajone. Kartu projekte dalyvavo ir įmonės veterinarijos gydytojas.

Ateitis

KTU technologijų perdavimo projektų vadovas Mindaugas Kemzūra pabrėžia, kad gautas Lietuvos patentas suteikia saugumo, parodo, kas yra projekto savininkai, kad idėja ir autorinės teisės legaliai fiksuotos. Apsaugota intelektinė nuosavybė.

KTU ir LSMU mokslininkų sukurtas priedas. Jį galima dėti ant bet kurios rinkoje esančios melžimo įrangos 

„Tai priedas, dedamas ant bet kurios rinkoje esančios melžimo įrangos, – teigia M. Kemzūra. – Mokslininkai bandė kelių gamintojų įrangas. Mūsų prietaisas lengvai uždedamas, tai – šio išradimo stiprybė ir paprastumas.

Su šia inovacija einame ne į pačius ūkius, o į įrangos pardavėjus. Su kai kuriais kalbėjome. Gavome pirminį atsakymą iš Skandinavijos įmonės, kad aktualija svarbi. Jiems reikia daugiau tyrimų ir pagrindimo, straipsnio, mokslinių įrodymų. Diskusijas tęsime.“

Dabar reikia naujos iniciatyvos ir investicijos, kad projektas būtų komercializuotas. Tad per šiuos metus ir nuo investicijos dydžio daugiausia priklausys, kada projektas bus galutinai įgyvendintas. Kol kas pagaminti 2 įrenginiai.