Kėdainiai. Žemdirbystės instituto lauko eksperimentai – tikras lobis besigilinantiems į augalininkystės mokslus. Čia yra žemės dirbimo bandymų, kurie be pertraukos vykdomi nuo 1956  metų.

Bent kelis kartus kiekvieną vasarą žemdirbiai ir žemės ūkio specialistai yra kviečiami į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) eksperimentinius laukus, kur turi galimybę apžiūrėti ir įvertinti mokslininkų atliekamus tyrimus. Tradicinės kasmetinės augalininkystės mokslui skirtos konferencijos dalyviai praėjusią savaitę taip pat buvo pakviesti sužinoti, ką įdomaus mokslo darbuotojai atlieka lauko eksperimentuose.

Žolių selekcijos skyriaus lauko eksperimentai: patys perspektyviausi svidrių augalai izoliuojami izoliaciniais nameliais, kad būtų gauta jų sėkla

Seniausi bandymai skaičiuoja jau septintą dešimtmetį

Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyr. mokslo darbuotoja Gražina Kadžienė papasakojo apie vienus seniausių žemės dirbimo bandymus, kurie vykdomi jau daugiau kaip 60 metų. Čia lyginama gilaus (22–24 cm) ir seklaus (16–18 cm) arimo įtaka dirvožemio savybėms, augalų produktyvumui bei ekonominiam efektyvumui. Nuo 2004 m. į žemės dirbimo būdus įtrauktas skutimas 8–10 cm gyliu ir tiesioginė sėja, nuo 2012 m. – gilusis skutimas (apie 15 cm gylio).

„Ankstesni tyrimai parodė, kad žemės dirbimo įtaka augalų derliui nėra labai didelė. Derlius šiek tiek sumažėja taikant nearimines technologijas, tačiau tai nėra esminiai skirtumai“, – patikino Gražina Kadžienė

Nuo 2013 m. dar nutarta auginti tarpinius augalus. Baltosios garstyčios įsėjamos vasarinių miežių ir vasarinių kviečių auginimo metais, likus maždaug 2–3 savaitėms iki derliaus nuėmimo, jų sėkla (25 kg/ha) išberiama su trąšų barstomąja, kai dirvoje yra pakankamai drėgmės, geriausia po lietaus.

„Jei bus sausa, tai tiesiog pasisėsite piktžolių – kitaip tariant, garstyčios sudygs vėliau“, – paaiškino G. Kadžienė. Į žieminius rapsus kaip tarpiniai augalai įsėjami baltieji dobilai (tai daroma anksti pavasarį vegetacijos atsinaujinimo pradžioje ant pašalusios dirvos, sėklos norma – maždaug 15 kg/ha – išberiama su trąšų barstomąja). Tarpinių augalų auginimo tikslas – pagerinti dirvožemio kokybę, sumažinti piktžolių dygimą po derliaus nuėmimo, padidinti derlingumą.

„Pastoviai, kantriai, ilgą laiką“ – taip mokslininkė Aušra Arlauskienė apibūdino tarpinių augalų naudojimo strategiją

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties vyr. mokslo darbuotoja Aušra Arlauskienė ragino auginti tarpinius pasėlius ilgai ir nuolat, o ne paauginus vienus metus tikėtis gero efekto. Ji paaiškino ir kai kurių tarpinių augalų brnedimo specifiką.

„Garstyčios maždaug 60 dienų pradeda medėti. Dėl to kitais metais gali šiek tiek sumažėti derlius. Dirvožemio mikroorganizmai ims iš dirvožemio azotą tam, kad suskaldytų sumedėjusias garstyčias, ir javams gali azoto šiek tiek pritrūkti. Tai nėra blogai. Juo ilgiau organinė medžiaga išbūna dirvožemyje ir kuo smarkiau ją „bombarduoja“ mikroorganizmai, tuo didesnė tikimybė, kad ten kaupsis humusas“, – paaiškino A. Arlauskienė.

Šiaudų panaudojimo būdai gali būti skirtingi

ŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja Dalia Feizienė pristatė šiaudų panaudojimo būdų tyrimus. Bandymas turi penkis fonus. Pirmame ant smulkintų šiaudų užberiama salietros jų mineralizacijai paspartinti. Antrasis fonas – smulkinti šiaudai ir bioproduktai. Trečiasis fonas – šiaudai iš lauko pašalinti ir tręšiama šiaudų pelenais. Ketvirtasis – šiaudų lauke visai nepaliekama, penktasis –šiaudai paliekami, bet jų mineralizacijai skatinti nenaudojama jokių priedų. Kiekviename fone taikomas 8 lygių tręšimas. Kaip veikia trąšos, labai gerai matyti ir neįgudusia akimi.

Mokslo darbuotoja Dalia Feizienė jau keleri metai tyrinėja skirtingų šiaudų panaudojimo būdų įtaką dirvožemiui

„Šis bandymas įrengtas 2015 m., jo tikslas – gerinti dirvožemio fizikines savybes, struktūrą (agregatų patvarumą, porų pasiskirstymą). Bet treji metai fizikiniams dirvožemio pokyčiams yra mažoka. Tiesa, skirtumai jau antrais metais išryškėjo atlikus mikrobiologines analizes – mikroorganizmų įvairovė buvo didžiausia ten, kur naudoti biologiniai produktai“, – sako D. Feizienė. 2015 m. bandyme auginti žieminiai kviečiai, 2016 m. – vasariniai miežiai, pernai buvo pupos. Žieminių kviečių derlius siekė net 9,5 t/ha, pupų prikulta apie 5 t/ha. Geriausi derliai buvo tuose variantuose, kur naudotas azotas.

Žolių selekcijos skyriuje – dabar pats žolinių augalų grožis

Galbūt greitai turėsime lietuviškų vasarinių kviečių

ŽI Javų selekcijos skyriaus vedėja Algė Leistrumaitė pristatė javų selekcijos pasiekimus. Javų selekcija Dotnuvoje vykdoma jau 96 metus, selekciniai plotai užima 43 ha. „Šiuo metu selekcionuojame penkis augalus: žieminius kviečius, miežius, avižas, žirnius ir jau treti metai atnaujinta vasarinių kviečių selekcija. Dabar Nacionaliniame augalų veislių sąraše yra įrašytos 25 mūsų skyriuje sukurtos veislės, vykdoma visų jų sėklininkystė“, – kalbėjo A. Leistrumaitė.

Jaunieji mokslo darbuotojai demonstruoja augalų išskiriamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, koncentracijos matavimo būdą: iš po gaubto paimamas oro mėginys ir siunčiamas laboratorinei analizei į Suomiją

Žieminių ir vasarinių kviečių selekciją pristatė vyr. mokslo darbuotojas Vytautas Ruzgas. Jis sakė, kad dabar aktyviai vykdoma vasarinių kviečių selekcijos programa, o už metų kitų turėtų pasirodyti ir pirmosios veislės. „Vasariniai kviečiai yra atsarginis rinkos žaidėjas – jų paklausa išauga tada, kada neperžiemoja žieminiai kviečiai“, – paaiškino V. Ruzgas. O tokių nepalankių žiemų pasitaiko ne taip jau retai. Pavyzdžiui, 2010 m. žiemą žuvo 27 proc. žieminių kviečių (80 tūkst. ha), 2011 m. – 41 proc. žieminių kviečių (133 tūkst. ha), 2014 m. – net 58,2 proc. žieminių kviečių (141 tūkst. ha pasėlių).

Žaliagrūdžiai žirniai – patys madingiausi

Žirnių selekcininkė Kristyna Razbadauskienė aprodė žirnių selekcijos bandymų lauką, kuris užima 4 ha. „Dabar visi žirniai labai gražūs, jie dar neturi ligų. Atvažiuokite po 2–3 savaičių, ir jūs pamatysime tikrą veislės veidą“, – paaiškino K. Razbadauskienė.

Lietuvoje iš viso yra 16 registruotų žirnių veislių, LŽ bandymų lauke pasėta 12 veislių

Lietuviškos selekcijos žirniai Jūra turi tamsesnį žalią atspalvį, o Ieva augalai yra šviesesni. „Jūra yra vienintelė registruota žaliagrūdė veislė, dabar turinti didžiulę paklausą. O štai Simona – jau nueinanti veislė. Paprastai nueinanti veislė atsilieka apie 1 t/ha derliaus nuo pačių naujausių veislių. Čia sėjami ir žirniai, kuriuos reikia saugoti genofondui: lapuotos, gulančios veislės, kurios buvo pritaikytos auginti mišiniuose. Vėliau atsirado nauja žirnių karta – pusiau belapiai, ūsuoti. Dabar mūsų selekcininkai daugiausia ir dirba su ūsuotais žirniais. Lapuotus žirnius dar vis vertina latvių augintojai, o lietuviai – jau ne, nes žaliam pašarui žirniai mažai benaudojami“, – paaiškino K. Razbadauskienė.

Kolekcijoje auginami ir avinžirniai (juos, beje, itin sudėtinga auginti Lietuvos sąlygomis – dažnai jie taip ir nepasiekia brandos), lęšiai (tarp jų ir dvi lietuviškos lęšių veislės iš genų banko).

ŽI Agrobiologijos laboratorijos vedėja Vita Tilvikienė ir doktorantas Modupe Olufemi Doyeni pristatė tręšimo degazuotu biosubstratu ir kitomis organinėmis trąšomis bandymus

Eksperimentinių tyrimų laukuose šią vasarą numatytas dar ne vienas renginys. ŽI direktoriaus pavaduotoja ekeperimentinei plėtrai Roma Semaškienė pakvietė visus į pirmą kartą Žemdirbystės institute vyksiančią Fusarium lauko dieną, kuri suplanuota šių metų liepos 3-ąją.

MŪ inf.