Kaunas. Šią savaitę Lietuvos mokslo premijų komisijos posėdyje buvo paskirtos 2014 metų Lietuvos mokslo premijos - iš viso šešios. Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premija skirta keturiems Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkams už bendrą darbų ciklą.

Profesorius, habilituotas daktaras Pavelas Duchovskis ir mokslininkės Aušra Brazaitytė, Giedrė Samuolienė ir Akvilė Viršilė apdovanoti premija už darbų ciklą „Augalų fiziologijos tyrimai: raidos, streso, produktyvumo ir kokybės valdymas". Tyrimai buvo atliekami 15 metų, nuo 1999 iki 2013 m. P. Duchovskis nuo 1988 m. vadovauja SDI Augalų fiziologijos laboratorijai, šioje laboratorijoje dirba ir visos trys darbų ciklo bendraautorės mokslininkės.

Akademikas Pavelas Duchovskis LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijai vadovauja nuo pat jos įkūrimo ir yra išugdęs daug jaunų mokslininkų

Darbų cikle „Augalų fiziologijos tyrimai: raidos, streso, produktyvumo ir kokybės valdymas" pristatomi augalų fiziologijos darbai, teikiantys biologinę motyvaciją agronominių priemonių taikymams auginimo technologijose. Tyrinėta augalų žydėjimo iniciacijos procesų sistema.

Atlikti fotofiziologiniai darbai, leidžiantys kurti naujos kartos lempas, skirtas efektyviam augalų auginimui bei jų kokybės gerinimui uždarose sistemose bei šiltnamiuose. Valdant šviesos parametrus, galima moduliuoti produkcijos kokybę: nukreipti metabolizmą (medžiagų apykaitą) reikiama linkme. Pavyzdžiui, nustatyta, kad, apšviečiant salotas tris dienas iki nuėmimo tam tikro spektro šviesa, galima redukuoti iki 50 proc. nitratų. O kai kuriuose bandymuose nitratų kiekį pavyko sumažinti net 20 kartų!

Laboratorijos šiltnamiuose tiriama, kaip valdant šviesos parametrus, galima moduliuoti produkcijos kokybę

Darbų cikle taip pat pristatomi ekofiziologiniai darbai, skirti klimato ir aplinkos veiksnių stresinio poveikio augalams tyrimui bei jo daromos žalos mažinimui. Šie augalų fiziologijos tyrimai leidžia pažinti augalo struktūrų formavimo bei funkcionavimo mechanizmus, o žinias naudoti augimo ir raidos procesams valdyti.

Mokslininkai modeliavo ir atskirų veiksnių, ir bendrą (kompleksinį) poveikį. Rezultatai rodo, kad kai kurie veiksniai augalus veikia visai ne taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tarkime, didelis anglies dvideginio kiekis atmosferoje, augalams patinka: jie „suvalgo" tą CO2 ir net padidina produktyvumą. Tačiau yra kita pusė: didėjant CO2 kiekiui, didėja ekstremumai, dėl šiltnamio efekto labai svyruoja temperatūra, atsiranda sausrų bangos - tokiais atvejais padidinta CO2 asimiliacija nekompensuoja nuostolių.

Lietuvos mokslo premijos skirtos humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio bei technologijos mokslų srityse. Premijos bus teikiamos 2015 m. kovo pradžioje. Jų dydis - 29 392 Eur (101 400 Lt).

MŪ inf.