Brazilija. Žindomiems paršeliams padidėja dehidratacijos rizika, jei paršavedė turi mažai pieno, o jaunikliai papildomai negeria iš gertuvių. Problemą galima išspręsti, į vandenį pridėjus kvapiųjų medžiagų.
Vanduo yra gyvybiškai reikalingas kiekvienam organizmui. Žindomi paršeliai gauna reikiamą skysčių kiekį kartu su paršavedės pienu, tačiau esant nepakankamai laktacijai jaunikliams gali išsivystyti dehidratacija. Žemės ūkio mokslų instituto (Brazilija) mokslininkai iškėlė hipotezę, jog į geriamą vandenį pridėjus kvapiųjų medžiagų, kurios asocijuojasi su saldumu, pavyzdžiui, vanilės, aromatas dirgintų nosies gleivinės receptorius, gyvūnai susidomėtų ir noriau gertų.
Norint įvertinti vandens kvapo įtaką savanoriškam paršelių vandens suvartojimui bei efektyvumui žindymo laikotarpiu ir 1 savaitę po nujunkymo, atliktas tyrimas su 80 panašios genetikos paršavedžių. Patelės ir jų vados per pirmas 24 valandas nuo jauniklių atvedimo buvo padalintos į 4 grupes pagal paršiavimosi laiką ir svorį. Kontrolinės grupės paršeliai gavo standartinį geriamąjį vandenį be priedų.
Kitų trijų grupių vadoms į vandenį buvo pridėta kvapiųjų medžiagų, atitinkamai 100 mg/l, 200 mg/l, 400 mg/l. Jaunikliams sudarytos sąlygos nevaržomai naudotis pusiau automatinėmis vandens girdyklomis nuo 3 d. amžiaus iki nujunkymo (apie 21 d. amžiaus). Nujunkyti 936 paršeliai buvo pasverti bei suskirstyti pagal svorį, lytį ir girdymo būdą. Jie buvo laikomi gardeliuose grupėmis, dar 1 savaitę siūlant tokios pačios sudėties vandenį kaip žindymo laikotarpiu.
Nustatyta, jog pridėjus kvapiųjų medžiagų padidėjo paršelių žinduklių vandens ir starterinio pašaro suvartojimas, o tai teigiamai atsiliepė pramoniniams rodikliams, tokiems kaip vidutinis dienos priesvoris ir svoris nujunkymo metu. Kvapūs ingredientai padidino nujunkytų paršelių, laikomų grupėmis, vandens suvartojimą ir apetitą, o tai, savo ruožtu, teigiamai įtakojo vidutinį svorio padidėjimą, gardo dienos priesvorį, galutinį svorį, rašoma mokslo žurnale „Livestock Science“.
Šis eksperimentas atskleidė, jog kvapiųjų medžiagų įterpimas į geriamą vandenį žindymo laikotarpiu ir po nujunkymo gali pagerinti jauniklių augimą. „Mūsų išvados leidžia manyti, kad kvapiųjų medžiagų naudojimas, siekiant manipuliuoti juslinėmis vandens savybėmis, yra perspektyvi strategija, padedanti padidinti savanorišką vandens suvartojimą. Tai ne tik pagerina paršelių augimo rezultatus, bet ir palengvina adaptaciją po nujunkymo“, – pabrėžė tyrimo autoriai.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ar verta naudoti azoto jutiklius
2024-12-12 -
Pasėlius nuo ligų apsaugos į muilą panašios augalinės medžiagos?
2024-12-11 -
Sorgai ir soros atrandami kaip nauji augalai
2024-12-06
Skaitomiausios naujienos
-
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04 -
Greitaeigis traktorius atstoja vilkiką
2024-12-09
(0)