Vašingtonas. Astronautai iš Tarptautinės kosminės stoties užaugino pirmąjį ridikėlių derlių, kurį toliau išsamiai tyrinės astrobiologai Žemėje. Jie siekia nustatyti optimalų šviesos intensyvumą ir dirvožemio mineralinę sudėtį, reikalingus augalams auginti kosmose.

Kosminiai ridikėliai auginami vykdant „Plant Habitat-02“ eksperimentą. Iš viso užauginta 20 ridikėlių. Jie patalpinti į šaldymo saugyklą, kad būtų išsiųsti į Žemę 2021 m., kai vyks 22-oji „SpaceX“ komercinė tiekimo misija.

„Tai - pirmas kartas, kai NASA sugebėjo užauginti ridikėlius skriejančioje „Advanced Plant Habitat“ (APH) laboratorijoje. Šie augalai pasirinkti todėl, kad jie gerai ištirti ir derlių užaugina labai greitai - per 27 dienas. Be to, ridikėliai yra maistingi ir genetiškai panašūs į nedidelį, baltai žydintį bastutinių šeimos augalą Arabidopsis (baltažiedį vairenį - red. past.), kurį mokslininkai dažnai tiria mikrogravitacijos sąlygomis.

Ridikėliai skiriasi nuo lapinių žalumynų, kuriuos astronautai anksčiau augino kosminėje stotyje, arba nuo nykštukinių kviečių, kurie buvo pirmieji augalai, auginti kosminėje laboratorijoje“, - sakė NASA Kenedžio kosmoso centro programų vadovė Nikolė Diufur (Nicole Dufour).

Šis eksperimentas parodė, kad auginant ridikėlius praktiškai nereikėjo jokių įgulos pastangų.

Skirtingai nuo ankstesnio „Veggie“ eksperimento, kurio metu buvo naudojama porėta molio medžiaga, iš anksto praturtinta lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, šio bandymo metu į gruntą buvo įterptas konkretus mineralų kiekis. Dėl to bus galima geriau palyginti į augalus patenkančias ir absorbuojamas maistines medžiagas.

Augimo kameroje buvo naudojami plataus spektro raudoni, mėlyni, žali ir balti šviesos diodai, suteikiantys įvairių rūšių šviesos augalų augimui skatinti. Pažangios sistemos tiekė vandenį, o valdymo kameros ir daugiau nei 180 jutiklių leido Kenedžio kosmoso centro tyrėjams stebėti augalų augimą, taip pat reguliuoti drėgmę, temperatūrą ir anglies dioksido lygį.

Pagrindinis tyrėjas, Luizianos universiteto profesorius Karlas Hasenšteinas (Karl H. Hasenstein) jau nuo 1995 metų eksperimentuoja su NASA augalais. Vykdydamas šį projektą profesorius tikisi sužinoti, kaip tokios kosmoso sąlygos, kaip nesvarumas, veikia augalų augimą.

„Ridikėlių tyrimų galimybės puikios, nes jie turi jautrius šakniavaisius“, - sakė K. Hasenšteinas. Pasak jo, remiantis eksperimento rezultatais, bus galima išanalizuoti anglies dvideginio poveikį augalams, taip pat sužinoti, kaip pasiskirsto mineralai.

Lapkričio 17 d. kontrolinių augalų taip pat buvo pasėta Žemėje, Tarptautinės kosminės stoties simuliatoriaus (ISSES) salėje, esančioje Kenedžio kosmoso centro technologijų komplekse. O gruodžio 15 d. tyrėjai surinko šių kontrolinių ridikėlių derlių, kad galėtų juos palyginti su kosmose išaugintais ridikėliais.

Be to, bandymas kosminėje stotyje bus dar kartą pakartotas, auginant kitą ridikėlių sėklų rinkinį, siekiant padidinti eksperimento rezultatų tikslumą.

Šių metų pradžioje Tarptautinėje kosminėje stotyje buvo auginamos salotos. Po šio eksperimento mokslininkai teigė, kad kosmines salotas galima saugiai įtraukti į astronautų meniu. Patys astronautai pasakojo, kad salotos buvo skanios ir buvo dedamos į užkandėles tako ir sūrainius. Apie kosmose auginamus augalus rašo portalas Habr.com.

MŪ inf.