Marselis (Prancūzija). Ekso-Marselio ir Monpeljė universitetų mokslininkų grupė išsiaiškino, kad per neraibuliuojantį vandenį skrendančios bitės krinta žemyn. Tai rodo, kad jos vadovaujasi vaizdine informacija.  

Mokslininkai pratęsė prieš 60 m. atliktą tyrimą ir paskelbė jo rezultatus moksliniame žurnale „Biology Letters“.

Austrijos entomologas Herbertʼas Heranʼas (Herbertas Heranas) ir Vokietijos zoologas, bičių elgesio tyrėjas Martinʼas Lindauerʼis (Martinas Lindaueris) 1963 m., atlikdami tyrimus su bitėmis, pastebėjo jų elgesio keistenybę – verčiant perskristi ežerą, vabzdžiams tai pavykdavo tik tada, kai vanduo raibuliuodavo.

Tarpdisciplininė prancūzų mokslininkų grupė, rašo charter97.org, ėmėsi tolesnių tyrimų. Eksperimentui sukonstruotas stačiakampis – 220 cm ilgio tunelis su veidrodžiais viršuje ir apačioje. Juos paslėpus, bitės nuskrisdavo į kitą tunelio galą tokiu aukščiu, kokiame buvo masalas.

Kai mokslininkai atidarydavo viršutinį veidrodį, kuris padvigubindavo aukščio pojūtį, bitės taip pat lengvai įveikdavo tunelį. Tačiau kai apačioje buvo veidrodis ir aukštis ten tarsi padvigubėjo, prasidėjo avarijos.

Po 40 cm skrydžio vabzdžių aukštis gerokai krisdavo, tad jos trenkdavosi į apačią. Kai ir viršuje, ir apačioje buvo veidrodžiai, sudarantys begalinio aukščio pojūtį tunelyje, bitės pradėdavo kristi jau po 8 cm skrydžio.

Net tada, kai veidrodis būdavo tunelio gale, skrydis tunelio pradžioje staiga baigdavosi kritimu. Rezultatai atitinka 1963 m. atliktą tyrimą – bitės praranda aukštį, jei nėra aktyvaus optinių duomenų srauto. Kai žemė nesuteikia vabzdžiams reikiamos informacijos, jie leidžiasi žemyn, bandydami rasti vaizdinių atramų, tad galiausiai nukrinta.

Jei bitės turėtų platesnį matymo lauką, jos tikrai galėtų rasti kitų vaizdinių ženklų. Tačiau virš didelio ramaus ežero ar uždarame tunelyje joms praktiškai nelieka nieko, kas padėtų analizuoti skrydžio aukštį.

Beje, tas pats eksperimentas su vaisinėmis muselėmis parodė, kad joms nereikia vaizdinių ženklų aukščiui reguliuoti. Taigi skirtingos vabzdžių rūšys gali turėti skirtingą skrydžio palaikymo modelį.