Akademija (Kauno r.). Kiek Lietuvai reikia žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų žemės ūkio darbuotojų? Atsakymo į šį klausimą ieško Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, sukūrę unikalią metodiką, vieninteliai Lietuvoje pradėję taikyti projektinius skaičiavimus.

Aleksandro Stulginskio universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje svarbiausiems Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslininkų darbams apžvelgti, prof. Jonas Čaplikas pristatė žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų žemės ūkio darbuotojų poreikio ir rengimo bei priėmimo į atitinkamas studijų ir mokymo programas prognozes.

Tyrimai pradėti 2008 m. ir kartojami kas 4 metai. Pasak prof. J. Čapliko, tikslas labai elementarus - atlikti žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio 2021-2014 metais prognozavimą ir nustatyti studentų priėmimo pagal studijų ir mokymo programas kasmetinius poreikius 2017-2020 metais. Norint parengti specialistus 2021-2024 metams, jų priėmimas turi būti vykdomas 2017 metais.

Tokio pobūdžio prognostiniams tyrimams dažniausia naudojami ekonometrinis arba sociologinis metodai, jų rezultatai nurodo bendro pobūdžio tendencijas, juos sudėtinga pritaikyti konkrečių specialybių ar studijų programų poreikiams numatyti.

„Vieninteliai Lietuvoje pradėjome taikyti projektinius skaičiavimus. Jų metodologinis pagrindas - Suomijoje atliekami darbo rinkos sektoriniai balansai. Europoje jie nėra labai populiarūs, kažką panašaus galima rasti Kanadoje. Taigi sukūrėme originalią metodiką žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio prognozavimui. Pilotinis tyrimas atliktas 2008 m., jis buvo skirtas veterinarijos ir miškininkystės subsektorių prognozėms. Pernai atliktas tyrimas labiausiai vykęs. Jį atlikome trise, kartu su komandos tyrėjomis dr. Jurgita Zaleckienė, dr. Rita Mičiuliene", - pristatė tyrimą J. Čaplikas.

Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto prof. Jonas Čaplikas pristato
žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų žemės ūkio darbuotojų poreikio ir rengimo bei priėmimo į atitinkamas studijų ir mokymo programas prognozes

Projektinių skaičiavimų metodo taikymas susijęs su specialybių grupavimu į uždaro, pusiau uždaro ir atviro tipo. Skirstoma pagal 2 kriterijus - įsidarbinančių ne žemės ūkio sektoriuje dalį (kiek baigusiųjų žemės ūkio studijas įsidarbina kitose sektoriuose; jų kompetencijos susietos su žemės ūkiu, bet tinka ir kitur; didelė dalis įsidarbina ne žemės ūkyje) ir persikvalifikavimo galimybes.

Pavyzdžiui, veterinarijos gydytojo specialybė (kaip ir gyvulininkystės specialisto, agronomo) yra uždaro tipo, nes studijas baigęs asmuo gali dirbti tik šioje srityje, o kitų specialybių atstovams, tarkime, ekonomistui, vadybininkui tapti veterinaru neįmanoma persikvalifikavimo būdu.

Pusiau uždaro tipo specialybių atstovai turi daugiau galimybių persikvalifikuoti, pavyzdžiui, žemės ūkio inžinieriai, hidrotechnikos inžinieriai. Vadybininkai, teisininkai, finansininkai yra atviro tipo specialybių atstovai, nes šios specialybės neturi didelės specifikos konkrečiuose veiklos sektoriuose.

Atlikdami tyrimą 2012 m., mokslininkai mėgino apimti ir žemės ūkio ekonomikos, kaimo plėtros administravimo specialistų poreikio prognozavimą, bet teko nusivilti, nes profesionaliai pagal šią metodiką tokių specialybių poreikio neįmanoma įvertinti, todėl 2016 m. tyrime jų atsisakyta.

Tyrimo metu vertintas poreikių kiekybinis aspektas, suminiai bendrieji poreikiai, derinama su pasiūla, t. y. ką siūlo mokyklos, kiek išleidžia absolventų. „Sudėtingiausia atlikti poreikio prognozavimą, t. y. kiek rengti specialistų, kokių specialybių? Koks yra darbuotojų poreikis vidurinei metinei kaitai? Atsižvelgiama į tai, kad darbingumas yra ribotas, vidutiniškai žmogus gali dirbti 30 metų. Gauti rezultatai buvo koreguojami atsižvelgiant į dabartinį darbuotojų skaičių, prognozuojamą organizacijų raidą, darbo našumo pokyčius ir kt.

Kai kurie rezultatai

Remiantis tyrimo rezultatais, pagal visus subsektorius ir kvalifikacinius lygius 2021-2024 m. iš viso vidutiniškai reikėtų parengti 1846 žemės ūkio specialistus ir kvalifikuotus darbininkus. Daugiausiai jų reikės žemės ūkio pirminei gamybai - 975, augalininkystės aprūpinimo ir paslaugų - 215, žemės ūkio technikos prekybos ir paslaugų įmonėms - 230, hidrotechninei statybai - 100, žemėtvarkai - 87. Šie subsektoriai imliausi specialistams ir kvalifikuotiems darbininkams.

Struktūriškai poreikis pagal kvalifikacinius lygius būtų toks: 11 proc. - magistro išsilavinimą turinčių specialistų, 26 - bakalauro, 9 - aukštąjį neuniversitetinį (kolegijų), 54 proc. - profesinį išsilavinimą.

„Kai nustatome poreikį, dar nereiškia, kad tiek ir reikia rengti specialistų. Dalis specialistų poreikio tenkinama perkvalifikavimo būdu, dalis - pasitelkus užsienio specialistus ir kt. Tad apskaičiuotieji poreikiai koreguojami atsižvelgus į konkurenciją, absolventų įsidarbinimą kitose šakose, persikvalifikavimą, studijų tęstinumą ir kt.", - aiškino J. Čaplikas.

Pavyzdžiui, skaičiavimai parodė, kad kai kurių specialybių darbuotojų prognostinis poreikis daug didesnis nei 2015 m. paruošta magistro išsilavinimą įgijusių specialistų: agronomų paruošta 18 (prognostinis poreikis - 44), žemės ūkio inžinierių - 23 (poreikis - 36). Bet yra ir priešingai, kai kurių specialistų rengiama daugiau nei reikėtų: hidrotechninės statybos inžinerijos magistrų - 24 (prognostinis poreikis - 18), žemėtvarkos - 32 (poreikis 22), veterinarijos gydytojų - 127 (poreikis - 78), gyvūninių maisto žaliavų specialistų - 17 (prognostinis poreikis - 1).

Bakalauro išsilavinimą turinčių specialistų poreikiai didesni nei paruošiama darbo rinkai. 2015 m. agronomų paruošta 64 (prognostinis poreikis - 173), gyvulininkystės technologų - 8 (poreikis 77), žemės ūkio inžinierių - 53 (prognostinis poreikis -139).

Žemės ūkio kvalifikuotų darbininkų rengimui skirtos profesinių mokyklų mokymo programos ir rengimo pagal jas poreikis irgi atskleidė tam tikrų neatitikčių. Žemės ūkio darbininkų 2016 m. paruošta 178, poreikis - 569, gyvulių prižiūrėtojų - 44, poreikis 189, agroserviso darbininkų - 115, poreikis - 158. O štai kaimo turizmo organizatorių paruošta 88, nors poreikis tesiekia 5 (kaimo turizmo sodybose įdarbinami nebūtinai šias programas baigę asmenys).

Pasak prof. Jono Čapliko, nustačius rengtinų specialistų poreikį anaiptol nereiškia, kad būtent tiek studentų reikia priimti. Rezultatus būtina koreguoti atsižvelgus į tai, kad dalis studentų „nubyra", dalis atideda studijas, kt. Į magistrantūros studijų programas 2016 m. priimta: 28 agronomai (rengimo poreikis - 44, prognostinis poreikis - 47), 22 gyvulininkystės technologai (rengimo poreikis - 10, prognostinis - 11), 143 veterinarijos gydytojai (rengimo poreikis - 78, prognostinis poreikis - 86), 16 žemės ūkio inžinierių (rengimo poreikis - 33, prognostinis poreikis 38), 34 hidrotechninės statybos inžinieriai (rengimo poreikis 18, prognostinis poreikis - 20), 47 žemėtvarkininkai (rengimo poreikis - 22, prognostinis poreikis - 25).

Šios prognozės yra labai svarbios praktinio panaudojimo požiūriu, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos lėšų skyrimo priimtųjų į valstybės nefinansuojamas vietas studijų kainos apmokėjimui pagrįsti, mokinių priėmimui į žemės ūkio kvalifikuotų darbininkų rengimui skirtas mokymo programas planuoti, studentų priėmimui į žemės ūkio specialistų rengimui skirtų studijų programas planuoti (nuo 2018 m.) ir aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimui (žemės ūkio sektoriniam valstybinių mokslo ir studijų institucijų tinkui optimizuoti).

MŪ inf.