Kaunas. Karvių šėrimas ir sveikatingumas, pašarų kokybė - neišsemiamos ir amžinos temos. Jos dar kartą analizuotos LSMU Veterinarijos akademijoje surengtame tarptautiniame moksliniame seminare. Pranešimus jame skaitė mokslininkai iš Vokietijos, Belgijos, Lietuvos.

Mokslinį seminarą  „Aktualios galvijų mitybos problemos ir naujausi tyrimo metodai, vertinant jų produktyvumą, produkcijos kokybę ir sudėtį bei sveikatingumą" surengė LSMU VA Gyvulininkystės technologijos fakulteto (GTF) Gyvūnų auginimo technologijų institutas (GATI) ir jo vadovas prof. Romas Gružauskas, pasikvietęs žinomų specialistų ir mokslo partnerių iš užsienio.

Belgijos pašarų pramonės atstovas dr. Rūdigeris Katzas (Rüdiger Kratz) kalbėjo apie galvijų toksikozes ir kodėl svarbu jų išvengti. Karvės organizme, didžiajame prieskrandyje, vyksta daugybė biocheminių procesų. Jeigu šis „biocheminis reaktorius" dirbs sklandžiai, viskas bus gerai. Jeigu ne, kils daug problemų. „Visi blogi (geri taip pat) dalykai baigiasi karvės kepenyse. Tyrimai rodo, kad per 150 laktacijos dienų daugelio karvių kepenys būna labai stipriai pakenktos. Bet jeigu kepenys sveikos, jos gali neutralizuoti kai kurias fermentacijos problemas", - pabrėžė R. Katzas.

Belgijos pašarų pramonės atstovas dr. Rūdigeris Katzas kalbėjo apie galvijų toksikozes

Kepenis dažniausiai pažeidžia mikotoksinai, nes jos yra mikotoksinų detoksikacijos organas. Laktacijos pradžioje, kai karvės organizmas labiausiai mobilizuoja visus kūno rezervus, karvei sunku susidoroti su papildoma našta, virškinant mikotoksinais užterštus pašarus. Mokslininkai jau priskaičiuoja per 350 pelėsinių grybų rūšių. Geriausia mikotoksikozių profilaktikos priemonė - tinkamas pašarų paruošimas ir saugojimas. Lektorius pristatė ir kai kuriuos naujausius produktus, kurie užtikrina pašarų kokybę. „Nors visi ūkininkai žino, koks turi būti silosas, kaip pagaminti jį, tačiau praktiškai tai padaryti ne visada pavyksta, ypač dėl gamtinių sąlygų", - teigė. R. Katzas.   

Užtrūkinimo laikotarpis - pasirengimas būsimai laktacijai

Gyvulių šėrimo specialistas Rolandas Stankevičius, LSMU VA GTF dekanas, skaitė pranešimą tema „Aukšto produktyvumo melžiamų karvių mitybos ypatumai". Didelę reikšmę labai produktyvioms karvėms turi ir jos šėrimas ankstesniais periodais - užtrūkimo laikotarpiu ir dar esant veršelių amžiaus.

„Užtrūkinimo periodą reikia vertinti kaip kritinį ir kaip pasirengimą būsimai laktacijai", - pabrėžė doc. R. Stankevičius. Skirtingose laktacijos stadijose ir užtrūkinimo laikotarpiu karvės maisto medžiagų ir energijos poreikiai yra skirtingi. Užtrūkinimo periodas turi trukti apie 60 dienų, jeigu jis trumpesnis ar ilgesnis, neteksime produkcijos būsimoje laktacijoje. Ir praradimas gali siekti iki 700 kg pieno per laktaciją.

„Užtrūkinimo periodą reikia vertinti kaip kritinį ir kaip pasirengimą būsimai laktacijai", - pabrėžė doc. Rolandas Stankevičius

Labai produktyvioms iki trečios laktacijos karvėms, aiškino docentas, reikia daugiau laiko pieno alveolių regeneracijai. Tokioms karvėms reikia apie 60 užtrūkinimo dienų, kad jos spėtų visiškai atsistatyti. Jeigu užtrūkinimas trunka 61-70 dienų, tai reiškia apie 157 kg pieno papildomai per būsimą laktaciją.

Užtrūkinimo laikotarpį reikia dalyti į 3 periodus: pirmosios 14 dienų; 30 dienų (įmitimo palaikymas); 16 dienų (parengimas veršiavimuisi). Šiais periodais karvių šėrimas turi būti skirtingas. Pirmąjį mėnesį negalima duoti daugiau kaip po 1 kg koncentratų, kad karvės nesuriebėtų, šėrimo pagrindą turi sudaryti konservuoti žoliniai pašarai. R. Stankevičius atkreipė dėmesį, kad kukurūzų silosas neturėtų būti užtrūkusių karvių šėrimo pagrindas, nes kelia nutukimo grėsmę. Tačiau mažiau įmitusioms karvėms koncentratų reikia duoti daugiau (1-1,5 kg), kad jos pasiektų normalų įmitimą, kitu atveju, prasidėjus laktacijai, jų produktyvumas bus mažesnis. Karvėms, kurių kūno įmitimas yra 5 balai, koncentratų duoti nereikia.

Galvojant apie būsimą laktaciją, paskutiniuoju veršingumo periodu reikia labai didelį dėmesį skirti pašarų kokybei, jie turi teikti karvei energijos. Užtrūkinimo pabaigoje karvių įmitimas turi būti 3-3,5 balo. Su pašarais jos turi gauti pakankamą kiekį vitaminų, mineralų (ypač seleno, vitamino E), antroje užtrūkinimo pusėje racione reikia riboti kalcį. Rekomenduojama duoti papildų be kalio, nes per didelis jo kiekis gali sukelti pogimdyminę parezę.

Ruošiant aukšto produktyvumo karvę labai svarbu ir veršelių šėrimas - kaip jį šersime, teigė R. Stankevičius, tokią piendavę ir turėsime. Reikia atkreipti dėmesį į ką tik gimusių veršelių svorį, sveikatingumą ir kasdienį priesvorį. Įtakos būsimam karvės produktyvumui turi ir 3 vėlesni veiksniai - telyčios amžius, kai buvo sėklinta pirmą kartą; telyčios svoris tuo metu; kokio amžiaus būdama pirmą kartą apsiveršiavo.

Kalbant apie laktuojančių karvių šėrimą, svarbūs 6 veiksniai: maksimalus šėrimas, produkcijos lygio palaikymas, subalansuotas racionas, reprodukcija, karvės įmitimas, medžiagų apykaitos ligos.

Pieninių karvių šėrimą galima skirstyti į tris periodus. Maksimalus produktyvumas būna iki 3-iojo laktacijos mėnesio, šiuo laikotarpiu karvės labai jautrios pašarų kokybei. Subalansuotas šėrimas šiuo periodu leidžia gauti maždaug pusę viso karvės duodamo pieno kiekio per metus.

Antrajame laktacijos periode produktyvumas mažėja, reiškia, reikia mažinti ir koncentruotųjų pašarų kiekį racione, kitu atveju karvės nutuks. Trečiajame periode primilžis krenta, bet maistinių medžiagų atsidėjimas karvės organizme didėja. Raciono pagrindą tuo metu turi sudaryti aukštos kokybės apėmingieji pašarai - šienainis, silosas, kad užtrūkimo laikotarpiu karvė būtų normalaus įmitimo.

Seminare buvo pristatytas ir pieno analizatorius „eProCheck2.0-2400". Šis naujos kartos prietaisas automatiniu būdu atlieka pieno testą, kuris nustato progesteroną ir haptoglobiną piene ir kraujo serume.

MŪ inf.