Vašingtonas. Mokslininkai, tiriantys stambių žinduolių nykimą dėl žmonių veiklos, stebi neraminančias tendencijas. Prognozuojama, kad po kelių šimtų metų naminė karvė liks didžiausiu stuburinių gyvūnų klasės atstovu sausumoje, rašo „The Guardian“.

JAV Naujosios Meksikos universiteto tyrėjai analizavo, kaip žmogaus veiklos plėtra per 125 tūkst. metų paveikė didžiųjų žinduolių populiacijos kitimą visame pasaulyje. Manoma, kad ankstyvieji žmonės, pavyzdžiui, neandartaliečiai gali būti susiję su tam tikrų gyvūnų rūšių (mamutų) išnykimu Afrikoje.

Naujieji gyventojai, migravę į šį žemyną, prasimaitindavo medžiodami stambius gyvūnus, kuriems apskritai sunku kur nors pasislėpti, tuo tarpu, smulkūs žinduoliai, pavyzdžiui, graužikai sugebėdavo pabėgti. Žmonių populiacijos augimas Šiaurės Amerikoje lėmė, kad ten paplitusių sausumos žinduolių masės vidurkis sumažėjo nuo 98 kg iki 7,6 kg.

Kitų tyrimų autoriai abejoja, ar žinduolių dydis mažėja taip drastiškai, nes nykstančios rūšys, priartėjusios prie kritiškai mažo populiacijos dydžio, įtraukiamos į įvairias išsaugojimo programas, stengiantis išvengti grėsmių laukinei gamtai.

Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) vyriausiojo mokslininko Tomo Brukso (Thomas Brooks) nuomone, mažėjanti stambių žinduolių skaičiaus kreivė yra „bausmė ir nemalonumas“. Šis specialistas vis dėlto nemano, kad pasitvirtins blogiausias scenarijus ir ant žemės paviršiaus neliks didesnių gyvūnų nei naminė karvė. Optimistiškai nuteikia tai, kad stambūs žinduoliai, pavyzdžiui, drambliai, globojami labiau nei smulki laukinė fauna. Be to, į saugomų rūšių sąrašą įtraukti ir kiti gyvūnai, kurių dydis prilygsta karvei, pavyzdžiui buivolai ar rudieji lokiai.

Didžiausią įtaką gyvajai gamta lemia žmonių veikla, susijusi su klimato kaita, miško buveinių mažėjimu, aplinkos tarša ir miestų plėtra.

MŪ inf.