JAV. Ilinojaus universiteto specialistai išvedė bulves, kurios yra atsparesnės pasauliniam atšilimui. Jos esant karščio bangoms užaugina 30 proc. didesnę gumbų masę.

Ilinojaus universiteto mokslo projektų vadovė Katherine Meacham-Hensold teigia, kad dabar ypač svarbūs augalai, gebantys atlaikyti vis dažnesnes ir stipresnes karščio bangas. Tai ypač svarbu, siekiant užtikrinti maisto tiekimą regionams, kuriuose dėl klimato kaitos mažėja derliaus apimtys.

Ji taip pat pabrėžia, kad jos ir kolegų atlikti lauko bandymai, parodę 30 proc. gumbų masės padidėjimą, įrodo, kad tobulinant fotosintezę galima kurti augalus, atsparius klimato pokyčiams.

Fotorespiracija – fotosintezės proceso dalis, kuri padeda augalui išsaugoti svarbių medžiagų pusiausvyrą karštyje, tačiau kartu gali sumažinti derlių net iki 40 procentų. Augalas išnaudoja daug energijos, kad suskaidytų šalutinius fotorespiracijos produktus, tad šią energiją galima panaudoti didesniam augimui.

Mokslininkai atrado, kad pridėjus du naujus genus galima pasiekti, jog fotorespiracijos šalutiniai produktai būtų skaidomi chloroplastuose, o ne pernešami į kitas ląstelės dalis. Taip augalai sutaupo energijos.

Skirtumas buvo išties akivaizdus: per eksperimentus bulvės, periodiškai paliktos 35 °C karštyje, ne tik nesudžiūvo, bet ir davė 30 proc. daugiau gumbų.

Augalų biologijos ir žemės ūkio mokslų profesorius Donʼo Ortʼo teigimu, šis tyrimas taip pat įrodė, kad genų inžinerija neturi jokio poveikio bulvių maistingumui.

Norint patvirtinti rezultatus, reikės atlikti lauko bandymus įvairiose aplinkose, tačiau teigiami pasiekimai su bulvėmis leidžia tikėtis sėkmės ir su kitomis kultūromis.