Stokholmas. Prisilietimas augalams gali sukelti stresą. Lundo universiteto specialistai nustatė genus, kurie lemia tokią stiprią augalų reakciją į mechaninę stimuliaciją.

Anot leidinio „Science Daily“, peiliu pjaunant rabarbabo stiebą, aktyvuojasi tūkstančiai genų ir išsiskiria streso hormonai. Nors augalai nejaučia skausmo, jie jautriai reaguoja į išorės mechaninius dirgiklius: prisilietimą, alkanus gyvūnus, vėją ir lietų. Šie dirgikliai tarsi įjungia augalų molekulinę apsaugos sistemą, kuri gali pakeisti tolesnį vystymąsi, pavyzdžiui, atitolinti žydėjimą.

Naujame tyrime mokslininkai šukavo baltažiedžius vairenius ir analizavo sudėtingą genų ir hormonų tinklą, reguliuojantį vairenių gynybines reakcijas. Jie nustatė tris naujus baltymus, kurie lemia augalų atsaką į prisilietimą.

Pasak Lundo universiteto biologo Essamʼo Darwishʼo (Esamo Darvišo), per tyrimą nustatytas visiškai naujas signalų kelias, kuris valdo augalo reakciją į fizinį kontaktą.

Ko tikimasi iš šių tyrimų? Mokslininkų teigimu, geriau perpratus, kaip augalai reaguoja į mechaninius stimulus, pavyktų padidinti derlingumą ir maistinių kultūrų atsparumą stresui. Biologas Olivjerʼis Van Akenʼas (Olivjeris Van Akenas) kaip pavyzdį pateikia šimtmečių senumo japonų tradiciją, kai pasėti grūdai trypiami siekiant geresnio derliaus.

Biologo teigimu, galvojant apie ekstremalias oro sąlygas ir patogenų infekcijas, prie kurių veda klimato kaita, labai svarbu rasti naujų ekologiškų būdų, kaip padidinti augalų produktyvumą ir atsparumą.