Akademija, Kėdainių r. Pasitelkę dirbtinio intelekto valdomus skaitmeninius įrankius, žemdirbiai gali ne tik didinti vykdomos žemės ūkio veiklos produktyvumą, bet ir savo ūkinę veiklą transformuoti į palankesnę aplinkai ir taip spręsti aplinkosaugines problemas, įsitikinę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai.

Tad apie dirbtinį intelektą, duomenų mokslą, skaitmenizaciją, pritaikomumą žemės ūkyje, tiksliosios žemdirbystės įrankius kalbėta ir nuotolinėje LAMMC konferencijoje „Skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas žemės ūkyje – nuo idėjos iki praktikos“. Konferencija buvo skirta Žemės dienai paminėti.

„Siekiant žemės ūkio procesų optimizavimo, klimato kaitos mažinimo, šiuolaikiniam ūkininkui ir žemės ūkio srities mokslininkui būtina domėtis veiklos žalinimo ir skaitmeninimo galimybėmis. O dirbtinis intelektas – vienas iš mįslingiausių skaitmeninimo aspektų“, – teigė LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Dirbtinio intelekto laboratorijos ir Išmaniųjų technologijų tyrimų grupės vadovas dr. Virginijus Marcinkevičius kalbėjo apie tai, kas yra dirbtinis intelektas, kaip jis ir kokias etapais vystėsi nuo 1949 m., kai atsirado pirmosios programavimo kalbos, iki šių dienų, kai itin sparčiai taikomas mašininis mokymasis, automatizacijos procesams kuriami specialūs algoritmai.

Dirbtinis intelektas yra neatsiejamas ir nuo duomenų mokslo.

Žemės ūkyje dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis gali būti taikomas augalininkystėje, pvz., derliui prognozuoti, ligų kontrolei, piktžolėms aptikti, dirvožemio drėgmei, pasėlių kokybei nustatyti, sėklų rūšims atpažinti, vandens ištekliams valdyti, taip pat ir gyvulininkystės srityje – gyvūnų gerovei ir ligų prevencijai užtikrinti, pvz., analizuojant elektroninės apykaklės duomenis ar vaizdo kamerų vaizdus, stebint gyvūnų elgesį.

Skaitmenizacija: finansinio ir gamtos tvarumo svarstyklės

Informacinių technologijų sprendimų kompanijos „Art21“ direktorius Augustas Alešiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad praėjusiais metais į pažangias žemės ūkio technologijas investuota tiek, kiek per pastarąjį dešimtmetį – beveik 20 mlrd. dolerių.

„Pasaulyje yra sukurta daugybė įvairiausių inovatyvių technologijų, tarp jų ir skaitmeninimo, tačiau ne visos jos realiai pritaikomos, patrauklios ir turi vertę. Lėtesniam jų diegimui, taip pat kainai įtakos turi tai, kad žemės ūkiui skirtoms inovacijoms sukurti ir išbandyti reikia gerokai daugiau laiko nei, pvz., finansų sektoriuje, nes reikia derintis prie meteorologinių sąlygų, augalų vegetacinių fazių“, – sakė A. Alešiūnas.

Jo nuomone, reikia naujų žemės ūkio finansavimo modelių, pvz., paslaugų krepšelių, kurie padėtų vykdant skaitmenizaciją rasti balansą tarp aplinkosaugos ir žemės ūkio sektoriaus pelningumo. Diegti naujas technologijas gali padėti skaitmeniniai inovacijų centrai.

Tikslusis ūkininkavimas Lietuvoje

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo ir paslaugų kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas pristatė svarbiausius tiksliojo ūkininkavimo principus.

„Daugelis galvoja, kad tikslųjį ūkininkavimą sudaro tik tiksliojo tręšimo technologijų naudojimas, nors iš tiesų taip nėra, ši sąvoka apima daugybę technologinių dalykų“, – pabrėžė L. Šapranauskas, vardydamas svarbiausius tiksliojo ūkininkavimo elementus.

Tad norint tiksliai ūkininkauti, būtina pasitelkti palydovinius ir aerodistancinius, taip pat dirvožemio tyrimų duomenis, automatinį ir lygiagretųjį vairavimą, tiksliąją sėją, derliaus žemėlapius ir kitas tiksliojo ūkininkavimo priemones, pvz., tokius prognozavimo modulius kaip IKMIS.lt sistema.

Kaip vieną iš tiksliojo ūkininkavimo sąlygų jis išskyrė nuolatinį domėjimąsi ir žinių atnaujinimą, nes žemės ūkis ir jam skirtos technologijos tobulėja kasdien.

Būtinas bendradarbiavimas

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento prof. habil. dr. Zenono Dabkevičiaus įsitikinimu, tarpdisciplininių tyrimų skatinimas sudaro galimybę greičiau skaitmenizuoti žemės ūkį.

Su šia mintimi sutiko ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Ji pabrėžė, kad keičiantis žemės ūkio verslo modeliams, reikia nuolat mokytis, įsisavinti naujas technologijas – tam turi kartu dirbti verslas, mokslas ir sprendimų priėmėjai.

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza atkreipė dėmesį į tai, kad centro mokslininkai yra sukaupę daugybę duomenų, kurie lig šiol vis dar nėra tinkamai „įdarbinti“, todėl bendradarbiauti svarbu ne tik šalies žemės ūkio atstovams, bet ir įvairių šalių mokslo ir studijų institucijoms.

Vienas iš pavyzdžių – tarptautinės programos EJP SOIL projektas, kuris LAMMC yra vykdomas pasitelkus bepilotes skraidykles.

Agroinovacijų įmonės „Luxera“ direktorius Deividas Pečiukėnas pabrėžė, kad derinant rankų darbą ir modernias technologijas, galima padidinti šeimos ūkių efektyvumą.

Pasak LŽŪKT Informacinių technologijų skyriaus vadovės Ilmos Rimkevičienės, skaitmeninimas – dar neišnaudota galimybė, tad itin svarbi komunikacija su galutiniu technologijų naudotoju, dalijamasis gerąja patirtimi, taip pat mokslu ir praktika pagrįsta nauda žemės ūkio subjektams.

MŪ inf.