Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Mokslas
Kaip apsaugoti vaismedžius nuo šalnų?
Kaukazinė raudonlapė slyva

Babtai, Kauno r.  Kasmet sodai žydėti pradeda skirtingu laiku, priklausomai nuo esamų oro sąlygų. Kartais vaismedžiai pražysta jau balandžio viduryje, o kai kada – tik gegužei įpusėjus.

Sodininkams naudingiau, kai žydėjimas šiek tiek vėlyvesnis – tuomet sodai nenukenčia nuo vėlyvųjų šalnų, sako LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas.

„Soduose anksčiausiai pražysta geltonžiedės sedulos, po kelių dienų žiedus skleidžia abrikosai, svaigiu aromatu pakvimpa sužydusios skėstašakės (kaukazinės) slyvos, valgomieji sausmedžiai, agrastai, serbentai, trešnės, vyšnios, slyvos, persikai, nektarinai“, vaismedžių žydėjimo seką vardija J. Lanauskas.

Bioversija 22 02 02

Netrukus žiedais apsipila ir kriaušės, rojaus obelaitės – nuo baltų iki purpurinės spalvos žiedų (tinkamos obelų veislių apdulkintojos). O paskui baltais ir švelniai rausvais žiedais pražysta obelys.

Toliau žydėjimo estafetę perima cidonijos, šaltalankiai, šilauogės, šermukšniai, aronijos, gudobelės, putinai, avietės, gervuogės.

Sodininkams naudingiau, kai žydėjimas šiek tiek vėlyvesnis – tuomet sodai nenukenčia nuo vėlyvųjų šalnų, sako LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas

Šalnų žala

Mokslininkas pažymi, kad šių metų pavasaris išsiskiria šaltu oru ir dažnomis šalnomis, todėl sodo augalai gali nukentėti nuo šalnų. Jos gali sunaikinti daugiau kaip 10 proc. obelų ir kriaušių derliaus, jeigu žaliojo butono stadijoje temperatūra nukrinta iki -4 °C (šalčio) ir žemiau, rausvojo butono iki -3 °C, žydint gausiausiai iki -2–3 °C (obuolių) ir iki -2 °C (kriaušių), augančių užuomazgų iki -2,5 °C šalnos (obuolių) ir iki -1,8 °C (kriaušių).

„Žinome, kad anksčiausiai obelų žiedyne pražysta stipriausi viduriniai žiedai, iš kurių išauga gražiausi obuoliai. Žiedyno pakraščiuose esantys žiedai prasčiau išsivysto, menkaverčiai ir po žydėjimo greitai nukrinta, – teigia J. Lanauskas. – Dažniausiai per šalnas, ypač anksti žydinčių obelų veislių, pirmieji nušąla geriausi anksčiausiai pražydę žiedai.

Šalnos padaro daugiau žalos soduose, kurie įveisti slėniuose, lomose, virš durpingių ar smėlio dirvų, kur nenupjauta žolė ar apžėlę pomedžiai.“

Anksčiausiai obelų žiedyne pražysta stipriausi viduriniai žiedai, iš kurių išauga gražiausi obuoliai

Purškiant vandeniu ir maišant orą galima apsaugoti vaismedžius

Sodininkystės specialistas pataria nuo šalnų vaismedžius ir vaiskrūmius saugoti įvairiais būdais, priklausomai nuo šalnos stiprumo ir galimybių: kūrenti laužus, purkšti vandeniu ar maišyti orą.

Vakareorui atvėsus iki 1–2 °C, sode patartina užkurti laužus. Arba anksti ryte, saulei tekant, apipurkšti žydinčius vaismedžius vandeniu, nes šaltis iš ląstelių protoplazmų ištraukia vandenį ir dėl to jos žūsta.

J. Lanausko teigimu, žydinčias obelis ar kitus sodo augalus nepertraukiamai purškiant vandeniu galima apsaugoti ir nuo didesnių (iki -7°C) šalnų. Tik reikia iš anksto įrengti specialias laistymo sistemas virš medžių vainikų.

„Sodui apsaugoti nuo šalnų per valandą rekomenduojama išpurkšti apie 30 m3/ha vandens, o nuo šalnos pradžios iki pabaigos – 150–210 m3/ha“, – patirtimi dalijasi mokslininkas.

Nors šis būdas brangus, išnaudojama daug vandens, tačiau, purškiant vandeniu ir drėkinant dirvą, žydintys sodai saugomi nuo didelių šalnų. Laistant žemę vandeniu, šiluma geriau garuoja iš gilesniųjų dirvos sluoksnių.

Pasak J. Lanausko, per šalnas labiau atšąla arčiau žemės esantis oro sluoksnis, o virš medžių paprastai teigiama temperatūra. Tad,  maišant orą iš aukštesnių sluoksnių žemyn, irgi apsaugomi žiedai ir vaisių užuomazgos. Tam tikslui sode galima pastatyti 10 m aukščio stiebus su viršuje besisukančiomis mentėmis arba reaktyvinius variklius. Vienas įrenginys gali apsaugoti iki 5 ha sodo plotą, o mėgėjų sode tinkami ir žemesni stiebai su viršuje besisukančiomis mentėmis.

Sodininkystės specialisto teigimu, mėgėjų soduose žydinčius vaismedžius nuo mažesnių šalnų galima apsaugoti iš vakaro užkūrus laužus ir pradėjus dūminti šlapias šakas, drėgnus lapus, šiaudus ir durpes, įrengtose atvirose krosnelėse arba metaliniuose induose deginant durpių briketus.

Stora dūmų danga gali apsaugoti dirvą nuo didesnio atvėsimo. Dūmijant svarbu vėjo kryptis. Tačiau šios veiksmingos priemonės nuo šalnų soduose negalima naudoti dėl aplinkos apsaugos reikalavimų.

Taip pat galima žydinčius nedidelius vaismedžius apgaubti keliais agrodangos sluoksniais, ant žemės prie kamieno pastatyti ilgai degančias žvakes (naudojamas kapinėse). Kad vėjas nenuplėštų nuo medelio audeklo, patartina pririšti akmenų.

Dideliuose versliniuose soduose būtų galima 1 ha plote uždegti po 60–100 laužų ir dūminti per visą šalnos laiką toksinių junginių neišskiriančias medžiagas (šiaudus, šieną, sausą mėšlą, medžių šakas). Sode nuo dūmų oro temperatūra pakyla iki 1,5 °C.

Šaltinis: MŪ
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos