Bernas. Šveicarijos mokslininkai ištyrė, kad intensyviai prižiūrimų ganyklų žolės kokybę ir fitosanitarinę būklę tręšimas azotu gali veikti ne vien tik teigiamai.
Beveik visas Europos pievas tvarko ūkininkai. Tradicinė ganyklų priežiūra apima periodišką žolės pjovimą ir ganymą. Tačiau pagal šiuolaikinę intensyvią praktiką pievos ir ganyklos reguliariai tręšiamos azotu, kurio poveikį žolynams bei dirvožemiui ir siekė išsiaiškinti Šveicarijos mokslininkai.
Grupė mokslininkų iš Berno universiteto Augalų mokslo instituto tyrė, kas vyksta pievose, kur didelis azoto kiekis naudojamas norint padidinti žolės gamybą. Apie mokslininkų tyrimų rezultatus rašo portalas eurekalert.org.
„Tradicinėse natūraliose pievose įprastai auga daug augalų rūšių. Tuo tarpu intensyviai prižiūrimose ganyklose dažniausiai būna tik kelių rūšių greitai augančių žolių, kurias reikia sistemingai maitinti azotu. Padidėjus azoto kiekiui dirvožemyje, auga ne tik žolės masė, bet ir augalų patogenų skaičius. Ir visi šie pokyčiai vyksta vienu metu. Todėl svarbu išsiaiškinti, kuris iš šių procesų yra svarbiausias - dirvų ir žolynų užteršimas patogenais ar gausus žolės masės augimas“, - aiškina viena tyrimo autorių dr. Noemi Pikon (Noemie Pichon).
Kiekviename skirtingos sudėties ir skirtingai azotu tręšiamame žolynų sklypelyje mokslininkai tyrė: kiek žolės masės užaugo, koks buvo dirvožemio mikroorganizmų veiklos intensyvumas, maistinių medžiagų ir anglies santykis, vabzdžių ir augalų patogenų skaičius.
Pasak mokslininkės, intensyvaus tipo ganyklose dėl azoto poveikio kuriasi greičiau augančių augalų rūšių bendruomenė. O tai, savo ruožtu, paskatina tokias žoles greičiau skaidytis (į dirvožemį grąžindama daugiau azoto). Augalų liekanų skilimo greitis svarbus, siekiant palaikyti sveiką ir derlingą dirvos būklę.
„Eksperimento tikslais daugiau nei 800 mažų nailoninių maišelių mes užpildėme augalų biomasės ir palikome supūti kiekviename sklypelyje, kad patikrintume, kaip aktyviai viena ar kita biomasė suyra.
Paaiškėjo, kad greitai augančių augalų masė greičiau susiskaido, nes tokių rūšių augalai mažiau kuria struktūrinių audinių, išaugina palyginti plonus, bet didelius, daug azoto turinčius lapus. Jie labai efektyviai fiksuoja šviesą, tačiau neilgai gyvena. Tokie lapai pūva greičiau nei maži, stori lapai, kuriuos formuoja lėtai besivystantys augalai“, - teigia mokslininkė.
Šveicarų mokslininkų teigimu, jeigu sieksime pievose sudaryti augalų bendrijas tik iš greitai augančių ir klestinčių derlingoje dirvoje rūšių, tai tokiose pievose ir ganyklose didės ir fitopatogenų kiekis. O tai reikštų, kad ateityje intensyviose pievose ir ganyklose, siekiant gauti didelį žolės kiekį, tikriausiai bus sunku išsiversti be fungicidų.
Šis Šveicarijos mokslininkų eksperimentas buvo tik pirmasis didelio masto tyrime, kuris apima klausimus, kaip žmonės keičia ekosistemas ir manipuliuoja augalų įvairove, be kita ko, naudodami azoto trąšas.
Berno universiteto Augalų mokslų instituto projekto vadovas ir profesorius Erikas Alanas (Eric Allan) sako: „Mūsų pirmojo tyrimo rezultatai rodo, kodėl reikalingas toks eksperimentas: suprasti ekosistemos funkcionavimą yra sudėtinga. Tik išbandydami daugybę skirtingų veiksnių tuo pačiu metu galime suprasti jų svarbą ir numatyti, kaip ateityje pasikeis mūsų ekosistemos.“
Keli mokslininkų eksperimentai jau parodė, kad ekosistemos, kuriose yra daugiau augalų rūšių, turi aukštesnį funkcionavimo lygį.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ar verta naudoti azoto jutiklius
2024-12-12 -
Pasėlius nuo ligų apsaugos į muilą panašios augalinės medžiagos?
2024-12-11 -
Sorgai ir soros atrandami kaip nauji augalai
2024-12-06
Skaitomiausios naujienos
-
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04 -
Greitaeigis traktorius atstoja vilkiką
2024-12-09
(0)