Vašingtonas. Erkės ne tik perneša žmonėms pavojingus ligų sukėlėjus, bet ir lemia žemės ūkio nuostolius. Amerikiečių mokslininkai skelbia atradę cheminius junginius, kurie, patekę į parazitą, sutrikdo seilių gamybą, todėl užkerta kelią patogenų plitimui.

Amerikos chemikų draugija atrado medžiagas, kurios galbūt taps naujos kartos akaricidais, tinkamais naudoti tiek aplinkoje, tiek ant gyvų organizmų. Mokslininkai, dirbantys JAV Luizianos valstijos universitete, žinojo, jog seilių liaukos yra labai svarbios parazitų fiziologijai, todėl nusprendė, kad šis organas galėtų tapti naujo pesticido veikimo taikiniu. Sutrikdžius seilių gamybą, erkės negalėtų maitintis, o ši situacija – nesuderinama su jų gyvybės palaikymu.

„Daugelis erkių naikinimo būdų žemės ūkyje remiasi neurotoksinių insekticidų naudojimu. Tačiau juos sunku pritaikyti, naikinant parazitus gamtoje. Taigi, norėjome rasti naują būdą, kaip kontroliuoti šiuos ligas pernešančius voragyvius“, – sakė projekto autorius dr. Danielius Sveilas (Daniel Swale).

Tyrėjai atrado junginius, kurie veikia ląstelių kalio jonų kanalus. Įrodyta, kad šis mechanizmas svarbus nariuotakojų ekskrecinėms sistemoms. Eksperimentinio tyrimo metu, mokslininkai maitino erkes galvijų krauju, kuriame buvo įterpti cheminiai junginiai, veikiantys jonų kanalus. Du iš jų 95 proc. sutrikdė seilių sekreciją ir 15 kartų sumažino erkių įsiurbiamo kraujo kiekį. Taip pat sutriko kenkėjų koordinacija ir gebėjimas judėti. Parazitai žuvo per 12 val. Šis laikotarpis yra reikšmingas, nes nuo to, kai patogenas patenka į erkės seilių liauką, iki tada, kai jis su seilėmis perduodamas šeimininko organizmui (žmogui, gyvūnui), praeina mažiau kaip 12 val., o kartais 40 val.

Kol kas tyrimai atlikti dirbtinėmis sąlygomis naudojant galvijų kraujo miltų mišinius. Mokslininkai planuoja pakartoti eksperimentą su laboratorinėmis pelėmis ir įsitikinti, ar gydymas naujais preparatais gali padėti užkirsti kelią patogenų perdavimui, kai erkės parazituoja ant graužikų. Tikimasi sukurti komercinį produktą, kuriuo būtų galima purkšti aplinką, o gyvūnams naudoti kaip geriamą ar injekcinį preparatą. „Šios medžiagos sutrikdo seilių ganybą ir kitiems vabzdžiams, pavyzdžiui, amarams, vaisinėms muselėms, todėl jas būtų galima naudoti kontroliuojant žemės ūkio augalų kenkėjus“, – teigė dr. D. Sveilas.

MŪ inf.