Globalinis klimato šiltėjimas kelia pavojų kviečių derliui
2019-10-03

Getingenas. Vokietijos mokslininkai išsiaiškino, kaip visuotinis atšilimas ir vis dažnėjančios sausros paveiks kviečių auginimą ir tiekimą pasaulinei rinkai.

Getingeno universiteto mokslininkų prognozėmis, 2100 metais Žemėje sausrų ir gaisrų gali būti 50 proc. daugiau negu dabar. Jeigu žmonija nieko nedarys, siekiant stabdyti klimato kaitą, tai minėtų reiškinių gali padaugėti net 300 proc. Todėl jau dabar reikia kažką keisti, kad būtų sumažinta anglies dvideginio emisija į atmosferą.  

Anksčiau mokslo ekspertai teigė, kad reikėtų neleisti pasaulio temperatūrai pakilti daugiau kaip 1,5 laipsnio C, palyginti su iki industrine epocha. Deja, dabar tai jau neįmanoma: bus gerai, jeigu pavyks išlaikyti atšilimą ne didesnį kaip 2 laipsniais C.

Vaderstad 12 05

Kas atsitiks šio šimtmečio pabaigoje, jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai į atmosferą nesumažės,  o atvirkščiai – padidės? Getingeno universiteto mokslininkai tai aiškinosi dalyvaudami tarptautiniame projekte. Dėl globalinio atšilimo sausrų tikimybė išaugs 3-4 kartus. Tai paveiks kviečių derlių pagrindiniuose jų auginimo regionuose.

Dėl ilgalaikių sausrų gali nukentėti iki 60 proc. pasaulio kviečių pasėlių. Net jeigu pavyktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją į atmosferą sumažinti, rizika, kad javai nukentės nuo karščių, vis tiek išlieka labai didelė.

Tokią išvadą mokslininkai padarė, išanalizavę per pastaruosius 20 metų buvusius ekstremalių sausrų atvejus. Sausros visuomet sumažindavo kviečių derlių stambiuose jų auginimo regionuose.

Kviečiai yra viena pagrindinių kultūrų, turinčių didelės įtakos maisto rinkos stabilumui visame pasaulyje. Jeigu kviečių derlių mažins sausros, tai rinkoje atsiras deficitas. Gali kilti grūdų kainos. Tai atsilieptų ir produktų, kurių sudėtyje yra kviečių, kainoms.

Pasaulyje kviečius augina be laistymo ar drėkinimo. Šios rūšies grūdų paklausa visuomet stabiliai aukšta. Todėl tikimybė, kad klimato kaita gali sukelti maisto produktų krizę pasaulyje, yra didelė. Taip skelbia Šveicarijos agrarinis portalas „Schweizer Bauer”.

Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) siekia stabilaus pasaulio šalių vystymosi. Parengta programa, kurioje pagal svarbą antrasis tikslas – kova su badu pasaulyje. Siekiama, kad jo neliktų iki 2030 m. Tikslui įgyvendinti reikia, kad visos pasaulio šalys laikytųsi tam tikrų reikalavimų. Tarp jų – kad svarbiausiuose kviečių auginimo regionuose būtų padidinti jų pasėlių plotai.

Agrarininkai irgi suinteresuoti didinti javų pasėlių plotus, kad iš jų gautų daugiau pelno. Tačiau, Getingeno universiteto mokslininkų nuomone, negalima to skatinti. Žemės ūkio pasėlių plėtra dar labiau didina klimato kaitą.

Esą, svarbu su badu kovoti kitais būdais. Tam reikia, kad pasaulio galingieji vėl susirinktų ir koordinuotų politiką žemės ūkio atžvilgiu. Mokslininkų teigimu, tai – vienintelis kelias, padėsiantis išvengti maisto trūkumo, sustabdyti ūkininkų neramumus ir išgelbėti pasaulį nuo globalinio atšilimo.

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai