Kaunas. Sujungus Ukrainos žemės ūkio potencialą su Lietuvos ir Lenkijos tranzito ir logistikos pajėgumais, Lietuvoje prasminga kurti Europos agrarinį centrą. Tokią idėją siūlo parlamentaras Kazys Starkevičius ir Ukrainos nacionalinės metalurgijos akademijos mokslininkas Andrejus Pedko.

Anot idėjos autorių, Europos agrarinio centro projektas duotų galingą sinergijos efektą ir suteiktų didžiulės naudos visiems jo dalyviams.

Derlingas juodžemis kartu su šiuolaikinėmis žemės ūkio technologijomis suteikia galimybę Ukrainai užimti lyderės pozicijas daugelio žemės ūkio produkcijos rūšių gamybos ir eksporto srityse.

Lietuvos geografinė padėtis jai leidžia kontroliuoti Baltijos jūros transporto kelius į/iš Skandinavijos, sausumos susisiekimą tarp Latvijos ir Lenkijos bei tarp Rusijos ir jos anklavo – Kaliningrado srities, sausumos ir jūros transporto koridorių iš Baltarusijos į Skandinavijos šalis ir toliau į Vakarus. Lietuvos teritoriją kerta Rytų–Vakarų ir Šiaurės–Pietų tarptautiniai transporto koridoriai ir jų atšakos. Visa tai Lietuvą daro svarbia grandimi globaliose logistikos grandyse.

Šiame kontekste perspektyvūs yra bendri Lietuvos ir Ukrainos Transkaspijos transporto koridoriaus projektai, užtikrinantys transporto judėjimą tarp Baltijos, Juodosios ir Kaspijos jūrų. Lietuva ir Kinija siekia didinti konteinerinio traukinio „Saulė“, jungiančio Europą su Kinija, tranzitą.

Lietuvos naujausios tranzito ir logistikos sistemos pagrindinis komponentas – viešieji logistikos centrai su intermodaliniais terminalais, logistikos parkais, sandėliais ir jų teikiamomis paslaugomis, kurie kyla šalia didžiųjų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių transporto mazgų, kur susikerta vandens, automobilių, geležinkelių, oro transporto keliai (Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai pradėti eksploatuoti 2014 m.).

Centru taptų Klaipėda

Svarbiausias Lietuvos transporto mazgas, jos „jūros vartai“ – Klaipėda, kur efektyviai funkcionuoja jūros, geležinkelių, automobilių ir oro transportas. Ne mažiau svarbu tai, kad Klaipėdos teritorijoje yra laisvoji ekonominė zona, atitinkanti tarptautinius standartus. Klaipėda – toliausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis Baltijos uostas. Per jį driekiasi pagrindinės sausumos kelių linijos į Šiaurės ir Vakarų Europos, Pietų Azijos bei Amerikos žemynus. Būtent į Klaipėdą idėjos autoriai žiūri kaip į Europos agrarinio centro steigimo vietą.

Lenkija yra ne tik jūros valstybė, turinti keletą didelių uostų (Ščecine, Gdanske, Gdynėje ir Svinouiscyje), bet ir didelė sausumos valstybė. Per jos teritoriją eina keletas Europos transporto koridorių. Jų tinklas labai išsišakojęs ir dinamiškai vystosi. Vežėjams Lenkija turi neginčytinų tranzito ir logistikos privalumų: patogus krovinių tranzitas į Vakarų Europą per Lenkijos žemumų teritoriją geležinkelių linijomis; jūros uostai Baltijoje, sujungiantys su TEN-T tinklu ir turintys galimybę aptarnauti multimodalinį transportą; euroterminalas Katovicų specialiojoje ekonominėje zonoje, kurioje sueina labiausiai į Vakarus nutolęs plačios geležinkelių vėžės ir europinio standarto vėžės ruožai; tiesioginis ryšys su tarpkontinentine Transsibiro magistrale ir Naujuoju šilko keliu leidžia vystyti konteinerių pervežimus.

Projekto nauda Lietuvai

Anot idėjos autorių, Lietuva taptų organizaciniu ir intelektiniu viso projekto centru. Šaliai tektų apie trečdalis krovinių apyvartos ir naujų verslo aktyvų. Pinigų srautai, kuriuos gautų Lietuva, neapsiribotų pinigų srauto apimtimis, kurias generuotų Klaipėdos klasteris. Įregistravus centro būstinę Klaipėdoje, Lietuvai atitektų mokesčiai iš šio juridinio asmens veiklos.

Autoriai prognozuoja transporto infrastruktūros operatorių pajamų didėjimą dėl ryškaus krovinių apyvartos augimo. Jei įgyvendinant projektą Lietuvos transporto koridoriais bus eksportuojama bent 5 proc. Ukrainos žemės ūkio produkcijos (tai sudaro 1 mln. t kukurūzų, 885 tūkst. t kviečių, 270 tūkst. t saulėgrąžų aliejaus, 215 tūkst. t miežių, 125 tūkst. t sojų pupelių, 110 tūkst. t rapsų, 15 tūkst. t mėsos ir mėsos produktų, 7 tūkst. t pieno ir pieno produktų, 3 tūkst. t medaus, 1,5 tūkst. t riešutų ir t. t.), tai nesunku paskaičiuoti papildomas Lietuvos transporto infrastruktūros operatorių pajamas. Pajamoms išaugus, didės ir mokestinės įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus.

Lietuvos rinkai bus tiekiama daugiau aukštos kokybės maisto produktų (daugiausia tų, kurių negamina Lietuvos ūkininkai), dėl to vidaus rinka bus gausesnė, sumažės mažmeninės kainos. Antrame projekto įgyvendinimo etape numatoma pradėti eksploatuoti papildomus gamybos ir logistikos pajėgumus: krovinių krovos, žemės ūkio žaliavų saugojimo, valymo, džiovinimo, rūšiavimo, fasavimo, pirminio ir gilaus apdirbimo. Sėkmės atveju sustiprėtų Lietuvos geopolitinis vaidmuo pasaulio ekonomikos procesuose.

Plačiau apie tai skaitykite žurnalo MANO ŪKIS publikacijoje

MŪ inf.