Vageningenas. Europos Komisija rengia naują direktyvą dėl GMO, kuri, kaip tikisi mokslininkai, bus liberalesnė, palyginti su dabartiniu griežtu požiūriu į genetiškai modifikuotų kultūrų auginimą Bendrijos šalyse.

Nuo 2001 m. Europos Sąjungoje įsigaliojus genetiškai modifikuotų kultūrų direktyvai, jas auginti Europoje tapo beveik neįmanoma. 2023 m. pirmąjį ketvirtį Europos Komisija rengiasi pateikti pasiūlymą atnaujinti galiojančią direktyvą. Tikimasi, kad reguliavimas bus sušvelnintas, o cisgeniniai ir genetiškai modifikuoti augalai ateityje galės lengviau patekti į Europos rinką.

ES siekiant sumažinti agrocheminių augalų apsaugos produktų kiekį, naujas rizikos supratimas ir nauji selekcijos metodai vėl atveria diskusijas apie GMO, rašoma Vageningeno universiteto portale.

Vykdydami „DuRPh“ programą, kuri tęsėsi 10 metų, Vageningeno universiteto mokslininkai tyrė bulvių atsparumą fitoftorai (marui). Tuo tikslu laukinių bulvių genai cisgenezės būdu buvo įvesti kultūrinių bulvių veislėms. O tai reiškia, kad šį kartą mokslininkai naudojo ne kitų rūšių, o tos pačios rūšies giminaičių genus. Jie šią genų inžinerijos formą pavadino cisgeneze, kuri panaši į transgenezę, tik pastaroji vykdoma su genais, svetimais rūšiai.

Iš dalies remdamasi šiuo tyrimu, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) padarė išvadą, kad cisgeninės bulvės yra tokios pat saugios kaip ir įprastų veislių bulvės, be to, jas auginant nereikia daugybės sintetinių fungicidų nuo patogeninių grybų, t. y., nuo maro sukėlėjų.

Neabejotinai didelis atradimas yra ir CRISPR-Cas – didelio tikslumo genų redagavimo technologijos, vadinamosios genų žirklės, nes jos tinka ir labai mažoms genetinėms modifikacijoms.

Pavyzdžiui, neseniai atliktas „Wageningen Plant Breeding“ tyrimas parodė, kad bulvėse jau yra tam tikrų atsparumo genų, tačiau jie neveikia – yra inaktyvuoti. CRISPR-Cas leidžia vėl įjungti šiuos genus. Šis metodas suteikia didelių perspektyvų selekcijoje, pavyzdžiui, kuriant ligoms ar sausrai atsparias veisles, ar veisles be glitimo.