Brazilija. Mokslininkai išbandė naują būdą, kaip karvėms sukelti dirbtinę laktaciją, įvertino galvijų produktyvumą, gaminamo pieno cheminę ir ląstelinę sudėtį.

Laktacijos sukėlimo protokolas – tai nauja galimybė sutrumpinti neproduktyvų laiką, kai dėl įvairių priežasčių karvės yra nemelžiamos. Veterinarinės medicinos mokslininkai iš Passo Fundo universiteto (Brazilija) užsibrėžė tikslą įvertinti laktacijos indukcijos protokolo veiksmingumą pieno gamybai ir jo cheminei bei ląstelinei sudėčiai. 

Mokslininkai palygino holšteinų veislės pirmaveršių, kurioms pieno gamyba prasidėjo atvedus jauniklį, ir karvių, kurioms sukelta dirbtinė laktacija, duomenis. 

Keturiolika patelių, kurių vidutinis amžius buvo 25 mėnesiai, suskirstytos į dvi grupes. Pirmoji buvo indukuota grupė (n=7), sudaryta iš neapvaisintų telyčių, o antroji buvo kontrolinė grupė (n=7), sudaryta iš pirmą kartą veršingų karvių. Tiriamosios grupės patelėms pritaikytas laktacijos sukėlimo protokolas ir paskirta estradiolio benzoato, progesterono, natrio kloprostenolio, deksametazono ir rekombinantinio galvijų somatotropino.

Karvių produktyvumas ir cheminė bei ląstelinė pieno sudėtis buvo vertinami 210 laktacijos dienų. 

Indukuotoje grupėje visos karvės reagavo į laktacijos sukėlimo protokolą. Per dieną viena patelė išskirdavo vidutiniškai 17,9 ± 5,8 litro pieno, o tai atitiko 67,54 proc. kontrolinės grupės produkcijos. Indukuotų karvių grupės piene nustatytas didesnis sausųjų medžiagų, riebalų, baltymų ir somatinių ląstelių kiekis, palyginti su kontroline grupe.

Tiek indukuotoje, tiek kontrolinėje grupėse pastebėta neigiama koreliacija tarp produktyvumo ir riebalų procento bei tarp laktozės ir somatinių ląstelių skaičiaus.

Mokslininkai, tyrimo rezultatus paskelbę leidinyje „Livestock Science“, teigia, jog dirbtinės laktacijos sukėlimo protokolas nevaisingoms telyčioms yra ekonomiškai perspektyvus.