Kaunas. Kauno technologijos universitete kuriama sistema, kuri stebės gyvulių ir paukščių sveikatos būklę, pasitelkusi dirbtinį intelektą (DI).

DI sprendimų poreikis didėja, todėl KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centras siekia bendradarbiauti su žemės ūkio sektoriumi ir išsiaiškinti, kokius DI sprendimus gali pasiūlyti ir įdiegti.

KTU Informatikos fakulteto doktorantas Arnas Nakrošis teigia, kad nauja sistema reikalinga dėl didėjančio poreikio tikrinti ūkio gyvulius prevenciškai ir pastebėti ligas anksčiau nei pasireiškia simptomai.

„Tradiciškai gyvulių ir paukščių sveikatos būklė vertinama periodiškai, remiantis vizualine apžiūra ar pavieniais matavimais, tačiau dėl to dažnai pakitimai, lemiantys susirgimus, pastebimi per vėlai, jau pasireiškus klinikiniams simptomams ar gyvūnų produktyvumo kritimui. Naujų būdų paieška yra būtina siekiant ankstyvo, patikimo ir nuolatinio sveikatos būklės vertinimo“, – apie DI grindžiamos sistemos poreikį pasakoja A. Nakrošis.

Šiuo metu A. Nakrošis kuria algoritmus, kurie, naudodami kelis skirtingus duomenų šaltinius, pavyzdžiui, vaizdinę informaciją, gyvūnų judėjimo algoritmus ir fiziologinius signalus, gali tiksliau ir patikimiau pastebėti gyvulių ir paukščių sveikatos sutrikimus.

„Šie sprendimai leidžia sumažinti pavienių matavimų neapibrėžtumą, automatizuoti stebėjimą ir pereiti prie prevencinio gyvūnų sveikatos valdymo, kuris kritiškai svarbus tiek gyvūnų gerovei, tiek ūkių efektyvumui. Taip pat sukurti metodai turi potencialo būti pritaikyti ir kitose srityse – žmogaus sveikatos stebėsenos ar išmaniųjų aplinkų sistemose“, – teigia KTU doktorantas.

A. Nakrošio tyrimas vyksta keliais etapais – pirmiausia jis dirba su realių stebėjimų duomenimis, apimančiais skirtingus šaltinius – vaizdo, judesio, gamybinius ir fiziologinius signalus. Pasak KTU doktoranto, svarbi tyrimo dalis vyksta ne tik laboratorijoje, bet ir realiomis fermų sąlygomis, kur kai kurie davikliai turi būti įrengiami gyvūnų laikymo vietose.

„Dėl to atliekami eksperimentai fermose, siekiant nustatyti optimalią daviklių poziciją, matymo kampą ir atstumą, kad būtų gaunami patikimi duomenys. Svarbus tyrimo aspektas yra ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas su veterinarijos gydytojais. Konsultacijos su jais leidžia geriau suprasti gyvūnų elgesio ypatumus, ligų pasireiškimo kontekstą ir išskirti reikšmingiausius parametrus, turinčius didžiausią diagnostinę vertę“, – sako jis.

KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centro vadovė prof. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė ne kartą yra akcentavusi, kad būtent žemės ūkyje yra itin didelės DI pritaikymo galimybės, todėl nuolat aiškinasi, kokius DI sprendimus gali pasiūlyti ir įdiegti agrosektoriuje.

Šio centro mokslininkai kartu su partneriais DI plačiausiai taiko tiksliojoje paukštininkystėje, kuria naujus regeneracinius gyvūnų pašarus, kurie leistų daug baltymų turinčiais pašarais paversti nepakankamai naudojamus vietinius augalus bei žemės ūkio maisto šalutinius produktus. Tarptautiniame recenzuojamame atviros prieigos moksliniame žurnale „Animals“ šiemet yra paskelbtas didelės grupės KTU ir LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkų atliktas tyrimas „Dirbtiniu intelektu pagrįstas multimodalinis jutimas ankstyviems pieninių karvių sveikatos sutrikimams nustatyti“.