Derliaus prognozes koreguoja orai
2020-07-21

Akademija, Kėdainių r. Lietuvoje jau kuliami žieminiai rapsai ir ankstyvųjų veislių kviečiai. Prieš mėnesį atrodė, kad šiemet bus itin derlingi metai, tačiau dabar prognozės keičiasi: liūtys su stipriu vėju išguldė pasėlius, kai kur išgulimas siekia net 95 procentus.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojai Virginijus Feiza, Algė Leistrumaitė, Virmantas Povilaitis, Jūratė Ramanauskienė apibendrino surinktus duomenis ir konstatuoja, kad situacija laukuose, palyginti su birželio mėnesiu, pablogėjo. Tam įtakos turėjo stiprios liūtys su vėju, išguldžiusios pasėlius.

Labiausiai nukentėjo žiemkenčių pasėliai, kurie daug kur išgulė. Tikėtina, kad jie buvo patręšti didelėmis azoto trąšų normomis, auginti po gerų priešsėlių. Šiemet pasiteisino augalų augimo reguliatorių naudojimas. Tokie pasėliai jei ir pagulė, tai kur kas mažiau. Išgulusių augalų plotas ir išgulimo laipsnis Lietuvoje labai įvairus: kaip laukas – taip vis kita situacija. Išgulimas siekia nuo mažo plotelio lauke, iki 55–60 ar net 90–95 proc. viso lauko ploto.

Dėl dažno lietaus šiais metais buvo palankios sąlygos varpų fuzariozei plisti tiek žieminiuose, tiek vasariniuose javuose. Tai turės įtakos būsimo grūdų derliaus kiekybiniams ir kokybiniams rodikliams. Pieninėje brandoje išgulę javai kelia didelę riziką derlingumo bei grūdo kokybės rodikliams. Grūdų kokybę nulems ir oro sąlygos derliaus nuėmimo metu bei grūdų drėgnumas sandėliuojant.

Beje, atkreiptinas dėmesys, kad augalai beveik neišgulė siaurose technologinių vėžių zonose. Tai paaiškinama tuo, kad tarpuvėžyje augalai patiria dažną stresą - juos lanksto pravažiuojantys traktoriai, purkštuvai, tręštuvai. Dėl to augalai išauga šiek tiek žemesni, bet „užgrūdinti“ dažno išorės sukelto streso. To pakako, kad jų šiaudai atlaikytų varpų su grūdais bei lietaus vandens svorį ir vėjo gūsius.

Pasėlio išgulimas – dar ne galutinis nuosprendis derliui

Pasėlio išgulimas dar nereiškia, kad derlius jau prarastas. Daug kas priklausys nuo išgulusių augalų palinkimo laipsnio (kampo). Didžiausią žalą išgulusiems javams padaro drėgmė. Jei išgulusio lauko pasėlis tik palinkęs – tikėtina, kad pats grūdo brendimas gali ir nesutrikti. Sausu oru, viršutinis pasėlio ardas greitai džiūsta, augalų ligoms sąlygos plisti nėra palankios. Tokiu atveju tikėtina, jog grūdų kiekybės ir kokybės nuostoliai būtų minimalūs.

Tačiau jei augalų palinkimo kampas didelis – šiaudas nulenktas beveik iki pat dirvos paviršiaus arba ant jos guli, tuomet atsiranda realus pavojus, kad grūdas bus nuolat išbrinkęs ir nesubręs, nes drėgmė prie žemės paviršiaus bus didesnė negu ore. Jei dar pasitaikytų lietingi orai, tuomet, dėl nuolatinio drėgmės pertekliaus, grūdai pradėtų dygti varpose. Susidarytų palankios sąlygos ir grybinėms augalų ligoms (javuose – fuzariozei) plisti. Tuomet nuostoliai  bus dideli.

Žieminiai miežiai jau nukulti, pradedami kulti žieminiai rapsai bei ankstyvų veislių žieminiai kviečiai. Pastebėta, kad džiūstant rapsų ankštims, jos pradeda trūkinėti, o sėkla birti ant žemės. „Tikėtina, kad šiuos metus žemdirbiai galės įvardinti kaip „vasarojaus metais“. Vasarinių javų pasėliai nuo praėjusių orų stichijų beveik nenukentėjo. Didesnio derlingumo sumažėjimo Lietuvos mastu jiems neprognozuojame“, – bent jau tokią raminančią prognozę pateikia mokslininkai.

Vakarų Lietuvoje javapjūtė prasidės po savaitės

Birželio mėnesio ir liepos mėnesio 1–14 dienų hidroterminiai koeficientai (atitinkamai: HTK = 1,7 ir 2,0) rodo perteklinį drėkinimą. Krituliai pasiskirstė netolygiai, todėl kai kuriose vietovėse (Šilutės rajone) buvo drėgmės perteklius. Dėl pasitaikiusio stipraus vėjo, lietaus, krušos išgulė apie 3–5 proc. pasėlių. Stiebai sulinkę, varpos nuo dirvos paviršiaus atkilusios apie 20 cm. Yra daug veiksnių, kurie gali padidinti išgulimo riziką, tačiau ūkininkai paminėjo šiuos: panaudota per daug azoto panaudot ir buvo geri javų priešsėliai.

Pasėliai, kurie buvo laiku ir kokybiškai nupurkšti pesticidais, gražūs, vešlūs, beveik nematyti ligų ar kenkėjų pažeistų augalų ir atvirkščiai kai kuriuose pasėliuose derlingumą, gali sumažinti išplitusios ligos ir kenkėjai. Pašaknio ligų matosi pavieniai atvejai. Nepurkštuose pasėliuose suvešėjo baltosios balandos, trikertės žvaginės, bekvapiai šunramuniai, trumpamakščiai rūgtys, rugiagėlės, usnys ir kitos piktžolės. Javapjūtė gali prasidėti už 7–10 dienų, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir augalų veislės.

Vidurio Lietuvoje buvo kritulių perteklius

Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis, per beveik dvi dekadas kritulių iškrito 293 proc. normos, dirvos tapo šlapios, laukuose vietomis susidarė balos. Žemesnėse vietose, dėl anaerobinių sąlygų dirvose yra žuvusių augalų.

Liepos mėnesio pirmą dekadą dirvožemis viršutiniame 0-10 cm sluoksnyje buvo labai drėgnas ir viršijo optimalų drėgmės kiekį augalų augimui. Ypač šlapias minėtas sluoksnis nustatytas žieminių kviečių, cukrinių runkelių, vasarinių rapsų ir raudonųjų dobilų pasėliuose. Optimali drėgmė buvo tik vasarinių miežių pasėlyje. Liepos antrą dekadą drėgmės perteklius sumažejo ir visų augalų pasėliuose 0–10 cm sluoksnyje buvo optimali.

Dėl praėjusių liūčių dalis žieminių kviečių, kur jie buvo patręšti didelėmis azoto trąšų normomis, išgulė. Išgulusių augalų plotas ir išgulimo laipsnis įvairus: kaip laukas – taip vis kita situacija. Išgulusių augalų plotas siekia nuo atskirų nedidelių plotelių lauke iki 55–60 ar net 90–95 proc. viso lauko ploto.

Pasėlio išgulimas apie 55–60 proc. viso lauko ploto (V. Feizos nuotr.)

Žieminių rugių pasėlių būklė gera. Nors kai kur augalai pagulę, bet išgulimas nėra pilnas, varpos ant žemės neguli. Mažai pagulusių ir žieminių kvietrugių. Žieminiai rapsai daug kur jau subrendę, tik azotu gausiau tręštuose pasėliuose dalis augalų dar nėra subrendę. Vasarinių rapsų plotai nedideli. Jei vėl prasidėtų lietingi orai, gali užsitęsti jų sėklų brendimas.

Vasarinių kviečių grūdai dar nėra pilnai susiformavę, varpos dar nesunkios, todėl išgulusių jų pasėlių nepastebėta. Vasarinių miežių pasėliai geros būklės, nors yra ir pagulusių pasėlių, bet jų mastas mažesnis negu kviečių. Yra iš šaknų išvirtusių augalų, yra ir švelniai palinkusių javų. Pastarieji dar stiebiasi aukštyn. Gamtoje taip sutverta, kad augalas stengiasi palikti ir išsaugoti palikuonis – grūdus, kad pratęsti rūšies išlikimą.

Avižos, kukurūzai, žirniai ir pupos, cukriniai runkeliai, bulvės (jei laiku saugomos nuo maro) auga gerai, žolių atolo būklė gera.

Vidurio Lietuvoje sezonas buvo labai palankus ligoms plisti žieminiuose javuose. Kviečiuose dominavo lapų septoriozė, kurios intensyvumas, priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų, ant vėliavinio lapo kai kur viršija 50 proc. Dėl dažno lietaus šiais metais buvo palanku varpų fuzariozei plisti tiek žieminiuose, tiek vasariniuose javuose. Grūdų kokybę nulems ir oro sąlygos derliaus nuėmimo metu bei grūdų drėgnumas sandėliuojant.

Pasitaiko žieminių ir vasarinių javų pasėlių, kuriuose yra plotų su tuščiomis ar nepilnai išsivysčiusiomis varpomis. Tai dėl dirvos užmirkimo ar kitų aplinkos veiksnių sukeltų nepalankių sąlygų pasekmė. Dėl per ankstyvo augalų apmirimo, javai apnikti saprotrofinių grybų, pajuodę (juodligė).

Suvalkijoje kai kurie pasėliai kaip privoluoti prie žemės

Birželio 30 d. Vilkaviškio rajone buvo užfiksuota nuo 50 iki 70 mm kritulių. Liūtis buvo su labai stipriu vėju ir perkūnija, ji išguldė žieminius javus, žemesnėse vietose pasėliai nukentėjo dėl užmirkimo. Drėgni ir šilti orai labai paskatino ligų plitimą.

Žieminių kviečių būklė vidutinė, augalai dar bando atsitiesti, nors kai kurie atrodo kaip privoluoti prie žemės. Žieminiai kvietrugiai atrodo gerai, pakankamai tankūs ir neišguldyti, tik yra piktžolėtų. Žieminiai rapsai gražūs, labai nedaug išguldyti.

Vasariniai rapsai kai kur labai nevienodi, nes dėl sausros pavasarį skirtingu metu sudygo. Vasarinių kviečių pasėliai tankūs, neišgulę, tik ant augalų nemažai grybinių ligų pažeidimų. Vasarinių miežių būklė vidutinė, jautresnėse veislėse labai daug miltligės pažeidimų, yra išguldytų pasėlių. Net ir fungicidais purkštuose pasėliuose labai išplito grybinės lapų, stiebų ir varpų ligos. Jautresnių veislių lapai visiškai nudžiūvę dėl septoriozės pažeidimų. Laukuose yra plotų, kur varpos dėl pašaknio pažeidimų tuščios, nudžiūvusios. Cukrinių runkelių būklė vidutinė, yra užmirkusių plotų, o pasėliuose, kurie buvo pažeisti krušos, pradėjo plisti grybinės lapų ligos.

Sėmeninių linų būklė vidutinė, tankesni pasėliai išguldyti. Kanapės nevienodo aukščio, tai lėmė skirtingas drėgmės režimas dirvose. Kanapės labai jautriai reaguoja į azoto kiekį dirvoje: dėl sausros užsitęsimo pradžioje jos negalėjo įsisavinti dirvoje esančio azoto, augalai pradėjo skursti, o vėliau sekusios liūtys dirvoje esantį mineralinį azotą išplovė.

Šiaurės Lietuvoje laukiama gero vasarojaus derliaus

Žieminių kviečių išgulimas – nuo 30 iki 100 proc., nelygu tręšimo intensyvumas ar veislės savybės. Su šiuolaikine technika galima sėkmingai nukulti ir sugulusius javus, tačiau nežinia kaip bus su grūdų kokybe. Tikėtina, kad žieminių javų (kviečių, rugių) derlingumas bus didesnis negu pernykštis.

Rapsų derlingumas turėtų išlikti daugiametis – vidutiniškai 3–3,5 t/ha. Žieminiai rapsai turi nuo 10 iki 23 šakų, nuo 280 iki 700 ankštarų, ankštaroje rasta nuo 15 iki 23 sėklų. Šiuo metu kuliami žieminiai rapsai yra drėgnoki (15–18 proc.). Bendrame nukultame kiekyje yra visiškai žalių sėklų nuo ataugusių augalų iš technologinių vėžių ar po pažeidimų purškimo metu, kurių sėklos sukelia drėgmę.

Vasariniai kviečiai neišgulę, tikėtina derlius bus didesnis negu daugiametis ir gali siekti 4,5–5 t/ha. Vasariniai miežiai truputi palinkę ar sugulę, tikėtina miežių derlingumas sieks daugiamečius vidurkius. Žirnių ir pupų pasėlių būklė yra gera, tikėtina derlingumas sieks daugiametį vidurkį.

Pietryčių Lietuvos lengvos dirvos gerai sugėrė lietų

Daugelyje savivaldybių pasiekti perteklinio drėgnumo rodikliai. Ypač didelis drėgmės perteklius stebėtas Lazdijų savivaldybėje. Visgi daugumoje rajonų pasėlių dirvos drėgmė siekė apie 14–15,5 proc.

Šiluma ir gausūs lietūs netrukdė tiek žiemkenčiams, tiek vasariniams javams brandinti grūdus. Lengvų dirvų augalas – žieminiai rugiai – nors gausiau patręštuose pasėliuose ir yra nesmarkiai pagulę, bet daugumoje laukų pasėliai atrodo gerai.

Kanapių pasėliai yra įvairios būklės. Patręštos, optimalaus tankumo kanapės yra užaugusios iki 1,2–2 m. Nepatręštos, per tankiai pasėtos yra žemesnės – maždaug iki 1–1,2 m. Dauguma grikių pasėlių nepiktžolėti, tankūs, gausiai žydi. Kukurūzai tiek silosui, tiek grūdams šiuo laikotarpiu atrodo panašiai, yra maždaug 1–1,5 m aukščio.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas, 2020 m. liepos 20 d.

LAMMC ir MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai