Basf A1 2024 11 19 Basf m1 2024 11 19
Mokslas
Bulvės vejasi apelsinus: vitamino C kiekis padvigubės
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Dandis (Škotija). Naudodami vadinamąjį genų žirklių metodą Džeimso Hatono instituto mokslininkai kuria bulves, kurios turės dvigubai daugiau vitamino C.

Mokslininkai paskelbė, kad bulves, kurios turės tiek pat vitamino C, kaip apelsinai ar citrinos, Didžiojoje Britanijoje bus galima auginti ir parduoti per artimiausius penkerius metus. Kurdami naują bulvių veislę, kad padvigubintų vitamino C kiekį, mokslininkai panaudojo genų koregavimo technologiją – iškirpo tam tikras bulvių DNR dalis.

Citrinose ir apelsinuose vitamino C būna apie 53 mg/100 g. Dž. Hatono instituto Pažangaus augalų auginimo centro direktorius profesorius Derekʼas Stewartʼas (Derekas Stiuartas) britų dienraščiui  „The Telegraph“ pareiškė, kad jo komandai pavyko naujos veislės bulvių gumbuose vitamino C kiekį padidinti iki maždaug 40 mg/100 g. Mokslininkų komanda siekia dar viršyti šį skaičių, kad kompensuotų vitamino C praradimą bulves ruošiant maistui.

Bioversija m7 2024 11 19

Šis mokslininkų darbas svarbus besikeičiančių vartotojų mitybos įpročių kontekste, augant augalinio maisto vartojimui ir populiarėjant veganiškai mitybai. Genų koregavimas leidžia pagerinti augalų maistinę kokybę. Tai yra labai tikslus būdas pakeisti specifines savybes, pavyzdžiui, papildyti augalus vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.

Dž. Hatono instituto bulvių tyrimų grupė taip pat kuria veisles, kurių gumbai iškepa per trečdalį įprasto laiko neprarandant skonio. Kuriamos bulvės, kurios geriau toleruoja karštį, augalai atsparesni ligoms, tad pasėliams auginti reikia mažiau pesticidų.

Šis institutas – tarptautiniu mastu pripažintas genų bankas – saugo apie 1500 laukinių ir kultūrinių bulvių mėginių.

Genų koregavimas nelaikomas genetiniu modifikavimu, kuris naudojamas gaunant GMO – genetiškai modifikuotus organizmus. CRISPR-Cas9 technologija skirta tikslinėms modifikacijoms ir apima nedidelio DNR gabalėlio išpjaustymą arba pridėjimą, kad būtų galima greičiau išvesti naujas augalų veisles. Toks būdas kur kas greitesnis negu taikant natūralų kryžminimą ir selekcinę atranką, kuri gali užtrukti dešimtmečius.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
    Gudinas -  23 06 14 + prenumerata 2025
    Setupad-desktop-po tekstu

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kiek sumokėjote žemės mokesčio už 2024 metus?
    Visos apklausos