![Basf A1 2024 07 01](/media/public/6a/64/6a645b3c-ea76-4263-afe3-8b569715e9a4/basf_a1_2024_07_01_nvigor_825x260.jpg)
![Basf m1 2024 07 01](/media/public/a3/9e/a39ec169-95cf-46b5-b053-cfadcf038d75/basf_m1_2024_07_01_invigor_456x177.jpg)
![](/media/thumbnails/public/1f/c1/1fc1452d-7410-46d1-a87f-cedf78f8f1e9/darzoves-braskes-laukas-manoukislt_nuotr.jpg__1222x684_q85_autocrop_crop-smart_subsampling-2.jpg)
Tokijas. Gyvūnai dažnai naudoja specifinius signalus, kad įspėtų gentainius apie artėjančius plėšrūnus. Paaiškėjo, kad panašus elgesys būdingas ir florai.
Kai žolėdžiai kenkėjai pažeidžia lapus, išsilaisvina lakūs cheminiai junginiai, kurie aktyvuoja gretimų augalų apsauginę reakciją.
Laukinėje gamtoje daugelis gyvūnų rūšių, ypač būdami grobiu, praneša vieni kitiems apie gresiantį pavojų įvairiais būdais – nuo kvapo iki garso. Daugybė naujausių tyrimų leidžia manyti, jog augalai naudoja panašias perspėjimo sistemas.
Anksčiau žinota, jog šalia mėtų augantys augalai stiprina apsaugą nuo žolėdžių kenkėjų . Paprasčiau tariant, pažeidus mėtų lapus netoliese esantys augalai aktyvuoja mechanizmus, padedančius apsiginti nuo pažeidėjų.
Tokijo mokslo universiteto (Japonija) specialistai ištyrė kolektyvinius augalų apsigynimo mechanizmus, kaip pavyzdį naudojo baltažiedį vairenį (Arabidopsis thaliana), o rezultatus pristatė leidinyje „Plant Physiology“.
Pasak vieno iš tyrimo autorių Gen-Ichiro Arimura‘o (Gen-Ichiro Arimura), gynybinių genų indukcija į lakias medžiagas aplinkoje – esminis veiksnys, lemiantis augalų reakciją. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad atsparumo mechanizmas susijęs su epigenetiniu reguliavimu.
Pirma, mokslininkai paveikė augalus beta ocimenu – lakiu organiniu junginiu, kuris išsiskiria užpuolus medvilnės lapų kirmėlei (Spodoptera litura). Vėliau analizuotas tikslus lakiųjų cheminių medžiagų aktyvuotos apsaugos veikimo mechanizmas.
Nustatyta, kad baltažiedžio vairenio lapuose kilusios gynybinės reakcijos susijusios su genų reguliavimu, atsirandančiu dėl išorinės aplinkos įtakos. Šiuo atveju pažeistų augalų lakios cheminės medžiagos sustiprino histono acetilinimą ir gynybos genų reguliatorių, įskaitant etileno atsako faktoriaus genų ERF8 ir ERF104 ekspresiją. Už atsparumo kenkėjams indukciją ir palaikymą atsakingas specifinis histono acetiltransferazės fermentų rinkinys (HAC1, HAC5, HAM1).
Pasak specialistų, plačiau tyrinėjant, kaip augalai geba palaikyti ryšį naudodami lakiuosius junginius, taps aiškiau, kaip tai panaudoti ekologiniame žemės ūkyje, didinti augalų atsparumą kenkėjams ir veiksmingai sumažinti priklausomybę nuo pesticidų.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Antroji prognozė: žieminių augalų derlingumas bus artimas vidurkiui
2024-07-23 -
Salyklinių miežių tyrimai: kokie baltymai lemia kokybę
2024-07-12 -
Mėšlas padės kompostuoti sunkiai yrančias atliekas?
2024-07-05
Skaitomiausios naujienos
-
Paskelbti laukų stebėjimo rezultatai
2024-07-16 -
Ketina atsisakyti mažų ūkių patikrų
2024-06-27 -
Pirmieji kombainai jau miežių laukuose
2024-06-28
(0)