Kaunas. Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslininkai mokslinės konferencijos metu pristatė praėjusiais metais vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus. Konferencijos metu bene daugiausia diskusijų kilo dėl trumpųjų maisto tiekimo grandinių ir smulkiųjų ūkininkų galimybių dalyvauti jose.

Konferencijos pirmininkė, Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė, prof. Astrida Miceikienė pastebėjo, kad pernai prasiplėtė fakulteto socialinių partnerių ratas, padaugėjo mokslinių projektų.  

Ekonomikos, apskaitos ir finansų instituto direktorė prof. Vilija Aleknevičienė, apžvelgdama mokslo pasiekimus, pastebėjo, kad mažo universiteto situacija verčia imtis įvairių projektų. „Norime išgyventi, todėl tai verčia atlikti ir tyrimus, kuriuose galbūt nesame patys geriausi tiriamos srities specialistai", - situaciją vertino V. Aleknevičienė.

Verslo ir kaimo plėtros vadybos instituto direktorius prof. Jan Žukovskis pakomentavo mokslininkų atliktus projektus, augančią publikuotų straipsnių kokybę. Jis taip pat padėkojo į konferenciją atvykusiems socialiniams partneriams už bendradarbiavimą ir pagalbą.

V. Aleknevičienė apžvelgė projekto „Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių įžvalgos, paremtos pažangių Europos šalių patirtimi" rezultatus. „Atlikome didelį darbą, tačiau nežinia, ar valstybės bioekonomikos strategija bus toliau kuriama, nes gali būti, kad vyriausybė pasirinks plėtoti kitas kryptis, kurios greičiau duoda rezultatus", - svarstė V. Aleknevičienė.

Jos teigimu, Lietuvoje bioekonomika šiuo metu užima šeštadalį nefinansinių įmonių gamybos apimties. Tyrimai rodo, kad bioekonomikos sektorius integruojasi, atliekos dažniau naudojamos kaip biomasė, ji naudojama didelės pridėtinės vertės produktams gaminti, viena biomasė keičiama kita. Pavyzdžiui, norvegai žuvų ūkiuose pašarui vietoj žuvų taukų naudoja rapsų aliejų, nes jis pigesnis.

Prof. Vilma Atkočiūnienė apibendrino projekto „Trumpųjų maisto tiekimo grandinių ir vietos rinkų vystymo ypatumai"  rezultatus. Darbo grupė tyrė smulkių ir vidutinių ūkių vaidmenį maisto tiekimo grandinėje.

„Situacija nėra gera. Pardavimai ūkininkų turgeliuose siekia vos 0,1 proc. prekybos centrų maisto produktų apyvartos. Vakarų Europoje ūkininkų tokiu būdu parduodamos produkcijos kiekis siekia 5 proc. Mūsų šalyje teisinė aplinka yra orientuota į perdirbtų produktų, o ne natūralių vietos produktų vartojimą", - teigė V. Atkočiūnienė.

Anot jos, smulkieji ūkininkai yra sunkioje padėtyje. Jie praranda reikšmę, ūkiai stambėja. V. Atkočiūnienė pažymėjo, kad smulkieji ūkiai turėtų bendradarbiauti ir kartu konkuruoti dėl maisto produktų tiekimo.

„Yra bėda, kad vartotojai ne visada žino, kur rasti šių ūkininkų produktų arba jie neturi transporto ar laiko nuvykti į prekybos vietas, jei jos yra ūkiuose", - sakė mokslininkė. Ji pastebėjo ir tai, kad vartotojai taip pat gali daryti įtaką šiai padėčiai keisti, parodydami savo aiškų prioritetą smulkiajam verslui ir vietoje užaugintiems produktams. „Deja, kol nesusergi, negalvoji apie ekologišką maistą. Čia iškyla ir informacijos asimetrijos problema. Vartotojai dažnai nesuvokia, ką valgyti yra gerai, o ką blogai", - apgailestavo mokslininkė.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis teigė, kad smulkieji ūkininkai beveik nedalyvauja trumposiose maisto tiekimo grandinėse, jaučiasi ignoruojami, o valdžios atstovai jų interesų nesuvokia arba nebando padėti.

Seimo nario Kazio Starkevičiaus padėjėja, Kauno miesto tarybos narė Edita Gudišauskienė pažymėjo, kad smulkių ūkininkų galimybės dalyvauti maisto tiekimo mokykloms grandinėse dažnai priklauso nuo savivaldybių vadovų požiūrio.

MŪ inf.