Roma. Naudodami naują stebėsenos modelį, italų mokslininkai pirmą kartą ištyrė toksiškai veikiančios medžiagos bisfenolio A kiekius pieno gamybos grandinėje. Gauti duomenys verčia susimąstyti apie maisto taršos žalą žmogaus sveikatai.

Bisfenolis A, kaip atskira medžiaga, kasdien buityje nėra naudojamas, tačiau gaminių su šia medžiaga yra daug. Bisfenolis A pramonėje naudojamas gaminant epoksidines dervas, polikarbonato plastiką ir polivinichloridą (PVC) su maistu besiliečiančiai tarai, pakuotėms. Moksliniai tyrimai rodo, kad įprastomis sąlygomis bisfenolis A gali patekti į maistą iš aplinkos ir plastikinių gaminių.

Žmogaus organizme jis gali sukelti endokrininės sistemos sutrikimus, neigiamai paveikti lytinę sistemą ir reprodukciją, gali turėti įtakos atsakui į stresą, insulino gamybai, vaikų augimui ir vystymuisi. Manoma, kad šis junginys atsakingas už medžiagų apykaitos ligas, tokias kaip diabetas, nutukimas, imuniteto disfunkcija.

Aplinka gali būti pieno grandinės taršos priežastis. Bisfenolio A likučiai kaupiasi gyvų organizmų riebaliniame audinyje, jie išskiriami su pieno riebalais ir kaupiasi riebalų turinčiuose pieno produktuose. Be to, ūkyje šie junginiai gali patekti į produkciją iš plastikinių melžimo sistemos dalių (PVC vamzdžių, epoksidinių dervų, talpyklų).

Bisfenolis A koncentracija kumuliuojasi ir būna didžiausia galutiniame pieno produkte. Nors daugelis mokslinių tyrimų patvirtino, jog bisfenolio A randama žmonių maistui skirtame piene, duomenys apie taršą įvairiose gamybos grandyse ir užteršimo dydį buvo negausūs.

Neapolio universiteto mokslininkai pirmą kartą išanalizavo bisfenolio A kiekį karvių pieno mėginiuose, surinktuose ūkyje melžiant rankomis ir mechanizuotai, taip pat iš aušinimo talpų. Ištyrus 72 mėginius, vidutinė junginio koncentracija piene, melžiant rankomis, buvo 0,757 μg/l, naudojant mechaninį būdą – 0,580 μg/l, pieno aušinimo talpykloje – 0,797 μg/l.

Pastebėta, kad šios medžiagos kiekis piene kinta, priklausomai nuo melžimo etapo, tačiau didžiausia koncentracija randama proceso pabaigoje. Duomenys paskelbti mokslo leidinyje „Journal of Dairy Science“.

Nors rasti bisfenolio A kiekiai, galimai galintys patekti į žmogaus organizmą su maistu, buvo mažesni už ES leistiną paros dozę, net nedideli šios medžiagos likučiai piene verčia susirūpinti visuomenės sveikata. Rizika didėja pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, kūdikiams.

Italijos mokslininkai įsitikinę, jog siekiant užtikrinti pieno saugumą dėl bisfenolio A, būtina taikyti naujus stebėsenos planus, kurie įvertintų rizikos veiksnius kiekviename gamybos etape.

MŪ inf.