Vašingtonas. Surinkę daugybę galvijų skleidžiamų garsų ir pasinaudodami dirbtiniu intelektu amerikiečių mokslininkai tikisi sukurti algoritmą, kuris suteiks informacijos apie karvių sveikatą, gerovę ir poveikį aplinkai.

Karvės savo emocijas dažniausiai išreiškia garsais. Juos galima rinkti visą parą iš pavienių gyvulių ar bandos, todėl duomenys yra vertingesni nei vaizdo ar kitos stebėsenos programos, naudojamos įvertinti sveikatą bei gerbūvį, įskaitant net subtilius kvėpavimo pokyčius. 

Virdžinijos technologijų universiteto (JAV) mokslininkai pluša prie naujo projekto. Jie renka duomenis iš ganyklose ganomų melžiamų karvių, veršelių, mėsinių galvijų ir nori sukurti prietaisą, kuris padėtų pastebėti susirgusius ar streso paveiktus galvijus, remiantis mūkimu, baubimu, kramtymo, atrajojimo, raugėjimo ir kitais skleidžiamais garsais. Anot tyrėjų, suderinus akustinius duomenis su biologiniais rodikliais, judesio daviklių ir vaizdo kamerų medžiaga, galima objektyviau vertinti gyvulių būklę ir elgesį.

Mokslininkai ypač suinteresuoti užfiksuoti balsų modelius, kurie perduoda prastą būseną. Išanalizavus vokalizacijos stiprumą ir dažnį, amplitudę ir trukmę, koreliuojant duomenis su seilių kortizolio mėginiais, galima klasifikuoti, ar karvės nepatiria streso. Tikimasi sukurti algoritmą, kuris veiktų praktikoje ir būtų naudojamas ūkiuose.

Jau dabar ūkininkai gali prisijungti prie eksperimento, interpretuoti iš savo bandų gaunamą informaciją bei mokytis atpažinti skirtingus garsinius signalus. Tam pakanka ant karvių kaklo pakabinti mažytį registratorių, susietą su išmaniuoju įrenginiu. 

Mokslininkai bandys identifikuoti karves, kurios rečiau raugėja, todėl išskiria į aplinką mažiau metano. Garso duomenys bus susieti su DNR mėginiais, siekiant ateityje veisti aplinkai palankesnius gyvulius. Naujoji akustinė sistema taip pat padės įvertinti metano inhibitorių – pašarų papildų – poveikį dujų gamybai didžiajame prieskrandyje.