


Otava. Įkvėpti pavyzdžių, kuomet šunys, pasikliaudami uosle, ieško narkotikų ar triufelių, Kanados agronomai užsimojo išmokyti keturkojus aptikti pasėliuose parazitinį augalų grybą, kuris sukelia šaknų gumbus.
Šunų uoslė yra žymiai stipresnė nei žmonių. Jų nosyje yra iki 300 mln. receptorių, o mūsų – tik 6 mln. Be to, šunų smegenų dalis, analizuojanti kvapus, yra 40 kartų didesnė, palyginti su žmonių. Štai kodėl apmokyti keturkojai naudojami ieškant pasiklydusių žmonių, nusikaltėlių pėdsakų, sprogmenų ir narkotinių medžiagų. Jau atliekami bandymai, įrodantys, jog šunys gali užuosti sergančius diabetu ir net vėžiu.
Kanadoje, bendradarbiaujant valstybiniam ir komerciniam sektoriui, pradėtas eksperimentas, siekiant išsiaiškinti, ar šunys negalėtų aptikti pasėliuose šaknų gumbų. Juos sukelia Plasmodiophora brassicae, o liga puola rapsus, kopūstus, brokolius, ridikus, ropes, garstyčias, žiedinius kopūstus. Viena sunkiausiai kontroliuojamų grybinių ligų lemia daug nuostolių, nes sumažina derliaus kokybę ar iš viso jį sunaikina.
Prof. Maiklas Hardingas (Michael Harding) iš Albertos regiono Žemės ūkio ir miškininkystės skyriaus susidomėjo šunimis, kurie JAV naudojami, siekiant aptikti kenkėjų pažeistus avokadus. Vėliau su juo susisiekė du kanadiečių šunų dresuotojai, galintys tokią praktiką išbandyti ir šalies laukuose, praneša portalas „Radio Canada International“.
Netrukus po mokymų du iš keturių dresuojamų šunų buvo pasiruošę lauko bandymams. Gamtoje keturkojams sekėsi sunkiau nei per pratybas patalpose, nes juos blaškė pašaliniai kvapai, pavyzdžių, graužikų pėdsakai. Nepaisant to, pirmieji tyrimai parodė, jog šunys gali atskirti pasėliuose šaknų gumbais užsikrėtusius augalus.
Tokių apmokytų šunų pranašumas tas, kad jie taupytų ūkininkų laiką ir darbo sąnaudas. Žmonėms nereikėtų patiems ieškoti pažeistų augalų ar apie derliaus nuostolius sužinoti tik sezono pabaigoje.
Prof. M. Hardingas neatmeta planų ateityje išmokyti šunis aptikti grybo sporas dirvoje ir ant įrenginių, kad būtų galima stebėti aplinkos užkrėtimą ir užkirsti kelią ligos plitimui.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Nepaisant sausros vasarą, bulves labai puola puviniai
2023-10-12 -
Ne laikas šerti, kai reikia melžti
2023-10-09 -
Ūkininkavimo ateitis pro akinius
2023-09-28
Skaitomiausios naujienos
-
Išmokų avansai: sąskaitos pildosi, tačiau ne tiek, kiek tikėtasi?
2023-11-08 -
Nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos glumina savininkus
2023-11-22 -
Pradedami mokėti avansai už ekologines sistemas, bet ne už visas
2023-11-06
(0)