Londonas. Kviečiai, sudarę simbiozę su dirvožemio mikroskopiniais grybais, efektyviau pasisavina iš dirvos maistines medžiagas. Lidso universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų nuomone, šią savybę būtina išnaudoti kuriant naujas augalų veisles.

Lidso universiteto tyrėjai įrodė, jog kviečių ir dirvožemio mikroorganizmų partnerystė būtų naudinga kuriant naujas maistines kultūras ir žemdirbystės sistemas, mažiau priklausomas nuo trąšų, tačiau itin palankias didėjančios klimato krizės akivaizdoje. Pirmą kartą įrodyta, kad mikroskopiniai grybai, sudarantys simbiozę su augalo šaknimis, padeda javams geriau įsisavinti fosforą ir azotą. Ši savybė neišnyksta net nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, atmosferoje žymiai padidėjus anglies dioksido kiekiui, rašoma mokslo žurnale „Global Change Biology“.

„Atsižvelgiant į klimato ir ekologines problemas, mikroskopiniai grybai gali būti vertinga priemonė, padėsianti ateityje užtikrinti maisto saugumą, – sakė projekto autorė prof. Keiti Fyld (Katie Field). – Šie mikroorganizmai nepagerins maisto kultūrų produktyvumo, tačiau jie gali sumažinti trąšų poreikį.“ Žemės ūkis kaltinamas dėl didelio anglies dioksido kiekio, išskiriamo į atmosferą, apribojus trąšų naudojimą pavyktų sumažinti šio sektoriaus indėlį į klimato pokyčius.

Daugelis augalų savo šaknų sistema sudaro naudingą simbiozę su dirvožemio mikroskopiniais grybais. Mainais į tai, jog kultūros lengviau įsisavina kai kurias maisto medžiagas, grybeliai minta augalo angliavandeniais. Javai gali suteikti savo partneriams 10–20 proc. anglies, kurį pagamina iš oro fotosintezės metu, tuo tarpu, mikroskopiniai grybai aprūpina augalus iki 80 proc. reikalingo fosforo. Šie grybai taip pat pagerina augalų augimą, vandens įsisavinimą, padeda sukaupti daugiau azoto, apsaugo nuo kenkėjų ir ligų.

Per pastaruosius 10 tūkst. metų kultūrinių augalų veisimą kontroliavo žmogus, todėl kai kurios veislės prarado gebėjimą sudaryti simbiozę su naudingais grybais. Nepaisant to, jog derliui didinti naudojamos azoto ir fosforo trąšos, kviečių grūdų kiekis, gaunamas iš tam tikro žemės ploto, pasiekė savo maksimalias ribas. Lidso universiteto tyrėjai mano, kad būtina kurti  javų veisles, kurios tvariau panaudotų trąšas arba iš viso nuo jų nepriklausytų.

„Žmonės veisė įvairias kultūras tūkstančius metų, norėdami padidinti derlingumą ir atsparumą ligoms, tačiau tenkino tik efektas, matomas plika akimi. Mes pradedame suprasti, kad kai kurios javų veislės prarado savybę sudaryti simbiozę su mikroskopiniais grybais, todėl būtina ją atkurti“, – apie naujų veislių poreikį kalbėjo kitas tyrimo bendraautorius dr. Tomas Therklis (Tom Thirkell).

Laboratorijoje mokslininkai leido mikroskopiniams grybams kolonizuoti trijų skirtingų kviečių šaknis ir augino juos vienoje iš dviejų kamerų: arba imituojant dabartines klimato sąlygas, arba tas, kurios prognozuojamos 2100 m., kai anglies dioksido koncentracija atmosferoje padvigubės.

Chemiškai pažymėję fosforą ir azotą dirvožemyje bei anglies dioksidą ore tyrėjai stebėjo, kaip skirtingos kviečių veislės pasisavina maisto medžiagas simbiozės su mikroskopiniais grybais pagalba. Pastebėta, kad kurie augalai gauna daugiau naudos nei kiti, nors patiria tiek pat angliavandenių nuostolių. Būtent jie galėtų tapti naudinga medžiaga veisėjams, kuriantiems javų veisles, kurias nereikia tręšti papildomai.

MŪ inf.