Akademija, Kauno r. Zarasų rajono abituriento Martyno Visocko svajonė studijuoti mechanikos inžineriją nebūtų išsipildžiusi (jam pritrūko vos 0,04 konkursinio balo), jei ne klubo „ŽŪA alumni“ įsteigto fondo parama Parengiamųjų studijų programai.

„Augau nuolat sukiodamasis apie žemės ūkio techniką senelio ūkyje. Kaip būsimas mechanikas netgi jaučiausi sukaupęs naudingos praktinės patirties, todėl vienintelė studijų programa, kurią nurodžiau stojamųjų paraiškoje – „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ VDU Žemės ūkio akademijoje. Kai paaiškėjo, kad nuo sėkmės mane skiria vos 0,04 konkursinio balo, buvo skaudu. Jaučiausi sutrikęs ir tiesiog nežinojau, ką daryti toliau“.

Parengiamųjų studijų galimybė ir „ŽŪA alumni” Paramos ir labdaros fondas tiesiogine prasme tapo išsigelbėjimu jaunuoliui. Fondas finansuoja jo, kol kas kaip klausytojo, studijų išlaidas, o universitetas finansuos ir papildomus fizikos dalyko užsiėmimus.

Jis ne vienintelis toks. Akademijoje jau susidarė grupelė Fondo finansuojamų pirmakursių laisvųjų klausytojų.

Susivienyti paskatino specialistų trūkumas

Šį pavasarį klubas „ŽŪA alumni” priėmė Lietuvoje precedento neturintį sprendimą – įsteigė paramos fondą, kad pagelbėtų regionų jaunimo studijoms. Pirmieji fondo lėšomis pradėjo studijuoti jaunuoliai, kuriems iki minimalaus konkursinio balo kartelės buvo pritrūkę labai nedaug.

Vytauto Didžiojo universiteto ŽŪA ir jos absolventų klubo sprendimą remti studijas padiktavo agroverslo sektoriaus ateičiai gyvybiškai opi problema – specialistų trūkumas.

Antra, modernios technologijos reikalauja daugiau lyderystės, taip pat auga specialistų, įgijusių modernių tarpdisciplininių žinių bei kompetencijų poreikis.

PasakParamos ir labdaros fondo pirmininko prof. dr. Jono Čapliko, specialistų rengimo procesas sutriko 2009 m., tačiau labiausiai atotrūkis tarp tyrimais pagrįsto specialistų poreikio ir studijuojančiųjų skaičiaus smuko per pastaruosius penkerius metus. Ir šis mažėjimas vyko skaičiuojant ne vienetais ar dešimtimis, o kelis kartus. Atotrūkiui gilėjant, ateityje žemės ūkis patirs dar didesnių problemų.

J. Čaplikas atkreipia dėmesį, kad praėjusiais mokslo metais į ŽŪA priimti 45 būsimieji agronomai ir 15 būsimų žemės ūkio mechanikos inžinierių, nors jų poreikis būtų atitinkamai 154 ir 166. Apmaudžiausia, pasak J. Čapliko, tai, kad dėl nustatytos priėmimo į universitetus tvarkos nuošalėje lieka 80-90 proc. motyvuotų regionų vaikų, kuriems dėl objektyvių priežasčių sudėtinga pasiekti reikalaujamą minimalų konkursinį balą.

„Kadangi pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai reikia, šalies agroverslo įmonės, ūkininkus, agronomus, miškininkus, hidrologus vienijančios organizacijos solidarizavosi, ir su švietimo politikos formuotojais siekia konstruktyvios diskusijos, kaip bus sprendžiama ši vis aštrėjanti problema“, – sako VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Fondas rūpinsis ne tik stojančiaisiais, bet ir jau studijuojančiaisiais

Paramos ir labdaros fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ paramą jau skyrė įmonės „DOJUS agro“, „Daivida“, „Ivabaltė“, „Rovaltra“, „DeLaval“, „Biovela Group“, „Lytagra“, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, taip pat Šakių r. Griškabūdžio ŽŪB, savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, VšĮ „Aleksandro Stulginskio universiteto mokomasis ūkis“, taip pat beveik dvi dešimtys fizinių asmenių.

Fondo lėšos bus naudojamos keliems tikslams. Pirmiausia parama skiriama padėti motyvuotiems abiturientams pasirengti studijuoti su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu susijusiose programose, tačiau kuriems trūksta tik trupučio studijoms reikiamų įgūdžių ir žinių. Pasirengimo studijoms programos metu asmenims yra suteikta galimybė studijuoti pasirinktos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu bei žemės ir miškų ūkio sektoriumi. Taip pat programos dalyviai su kompetentingų dėstytojų pagalba ruošis brandos egzaminų, reikalingų įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas Žemės ūkio akademijoje, laikymui.

Motyvacija svarbiau nei pažymys

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas ŽŪA prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius atkreipia dėmesį, kad turint motyvacijos ir ambicijų regionų jaunimas gali kompensuoti mokykloje kartais kiek mažiau įgytų žinių stygių, o jų ankstyva pažintis su kaimo aplinka ir žemės ūkio gamyba leidžia studijose įgytas žinias sėkmingai panaudoti moderniam ūkininkavimui, verslo kūrimui ir  kaimo plėtrai.

Sektorius laukia išsilavinusių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis sako, kad šiuolaikiškai ūkininkauti neįmanoma be moderniausių technologijų procesų, inovatyvių sprendimų, puikiai subalansuoto viso gamybos proceso valdymo. „Brangi technika ir sudėtingų technologijų gamybiniai procesai reikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Prisidėdami prie Fondo veiklos, tikimės, kad motyvuoti, gabūs abiturientai galės rinktis studijuoti su žemės ūkiu susijusias programas ir papildys taip trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų būrį“, – prognozuoja P. Puskunigis.

„Dojus Group” įkūrėjas, klubo „ŽŪA alumni” viceprezidentas Pranas Dailidė pats yra kilęs iš regiono, jau daugybę metų dirba agroverslo sektoriuje.

„Matau, kaip jis keičiasi bei kokios didelės yra jo perspektyvos. Džiaugiuosi, kad fondas gali padėti vaikams, kurie dėl finansinių ar kitų aplinkybių neturi galimybės pasisamdyti korepetitorių, kurie padėtų geriau pasiruošti egzaminams ir siekti svajonių. Deja, atskirtis tarp miestų ir regionų vaikų galimybių yra didelė, nors niekas ir nenori to pripažinti. Regionų vaikai yra labai motyvuoti bei supranta žemės ūkio specifiką ir svarbą. Būtent tokių žmonių ir reikia šiame sektoriuje”, – teigia P. Dailidė.

Investicijos grąža – Lietuvos ateitis

Agroverslo iniciatyvą įsteigti fondą jo pirmininkas prof. J. Čaplikas vertina kaip priverstinę atsvarą šalies vyriausybinių institucijų neveiklumui sprendžiant ne tik agrarinio sektoriaus aprūpinimo specialistais, bet ir bendrąsias  regionų tvaraus gyvybingumo problemas.

Pagal VDU ŽŪA pranešimą