Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Veterinarija
Veterinarijos gydytoja rado savo kelią

Iš Raseinių rajono kilusią M. Šneiderytę į Telšių rajoną atginė meilė. „Esu meilės emigrantė“, – šypsosi Monika, į Telšius atkeliavusi kartu su žemaičiu Simonu. 

Baigusi LSMU Veterinarijos akademiją 2019 m. Monika pradėjo dirbti smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytoja. Darbas, apie kurį tiek svajota, kėlė daug streso, sunkiausia buvo dirbti ne su pacientais, o su jų šeimininkais – Monika viską išgyveno ne mažiau negu jie.

„Su šunimis ir katėmis norėjau dirbti todėl, kad jie emocionalūs gyvūnai, o karvės juk nėra tokios jaukios, nepasiglaustys, nerodys prieraišumo“, – pasakoja Monika. Kai išėjusi iš smulkiųjų gyvūnų klinikos gavo pasiūlymą gydyti karves, nutarė pabandyti. Ir sėkmingai dirba jau dvejus metus. 

Bioversija 22 02 02

Pirmą atlygį prisimins ilgai

Monikai įstrigo vienas įvykis per praktiką. Kartą su savo mokytoju, veterinarijos gydytoju Virgilijumi Kuzeriu, nuvažiavo kastruoti paršelių. Veterinarijos gydytojas liepė jai dirbti pačiai, o pats stebėjo, padėjo, kiek reikėjo. Atlygiu pasidalijo su studente sakydamas, kad pinigus Monika tikrai uždirbo.

„Gauti pirmą atlygį dirbant pagal specialybę man buvo didžiulis įvykis. Iki šiol prisiminusi susigraudinu. Manau, galbūt aš turėjau mokėti už tai, kad mane mokė“, – M. Šneiderytė išreiškia dėkingumą savo mokytojui.

Šis veterinaro žingsnis gerokai padidino merginos motyvaciją mokytis ir domėtis ūkiniais gyvūnais.   

Monika verčiasi privačia veterinarijos gydytojos praktika ir dar pagal sutartį dirba Jono Živatkausko ir Petro Levenausko ūkiuose. J. Živatkauskas ieškojo veterinarijos gydytojo dirbti ūkyje ir nutarė suteikti galimybę jaunai specialistei. Monika nenuvylė ir netrukus darbdavys ją rekomendavo ir kolegai.

Tikslas – operuoti

„Jeigu kartą per metus padarysiu cezario pjūvį, to neužteks, įgūdžiai nesusiformuos. Reikia daugiau praktikos, bet labai noriu tapti tokia veterinarijos gydytoja, kuri operuotų ir gebėtų padėti bet kokiu atveju“, – savo didžiausią profesinį tikslą įvardija jauna specialistė. 

Daugiausia jai tenka rūpintis melžiamų karvių sveikatingumu. Tačiau turi ir išskirtinių pacientų – prižiūri aukštaūgius mėsinius Kijano veislės galvijus.

Monika labai stengiasi naudoti kuo mažiau antimikrobinių medžiagų, bet pastebėjo, kad užtrūkinti labai produktyvias karves ūkininkai vis dėlto linkę su antibiotikais.

Į iškvietimą – su motociklu 

Monika labai džiaugiasi matydama, kaip kaime keičiasi požiūris į gyvūnų gerovę. Rūpinamasi ne tik pajamas suteikiančiais produkcijos gyvuliais – jau normalu skiepyti, ženklinti smulkiuosius gyvūnus.

Beje, Monika užsiima švietėjiška veikla – Telšiuose subūrė šunų mylėtojų grupę, važinėja po rajoną ir pasakoja vaikams, kaip reikia rūpintis gyvūnu, jį prižiūrėti, kad šuo yra ne tik malonumas, bet ir atsakomybė. „Šunys – viena iš mano aistrų“, – neslepia Monika, auginanti vokiečių kurtsharą. 

Kadangi šuo aktyvus, jaunoji veterinarijos gydytoja su juo daug bėgioja, dalyvauja kanikroso (bėgimo su šunimi) varžybose. Bet tai tikrai ne vienintelė merginos mėgstama veikla – turi juodąjį shotokan karatė diržą, važinėja motociklu, neseniai tapo medžiotoja.

Beje, su motociklu Monikai teko ir pas ūkininką važiuoti – buvo susiruošusi į kelionę, kai sulaukė iškvietimo. Tad čiupo priemones ir su motociklu išlėkė į laukus pas karvę. 

Išsamiai skaitykite straipsnyje „Veterinarijos gydytoja jaučiasi radusi savo vietą“ vasario mėn. žurnale „Mano ūkis“

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ką manote apie rengiamą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui?
Visos apklausos