Džakarta. Pasauliui kyla embargo, bet ne „juodojo aukso“, o vadinamojo „raudonojo aukso“, geriau žinomo kaip palmių aliejus, grėsmė, rašo „UkrAgroConsult“, remdamasis „Bloomberg“.

Indonezija, gaminanti apie du trečdalius viso pasaulinio palmių aliejaus kiekio, pažadėjo jo nebeeksportuoti, kad stabilizuotų vidaus maisto kainas. Tai sukėlė kainų šoką. Tiesa, vėliau panika atslūgo, nes buvo išaiškinta, kad draudimas nebus taikomas žaliam palmių aliejui, kuris yra augalinių riebalų kainų etalonas pasaulyje. 

Tačiau visiems tai buvo žinutė, kas gali atsitikti ateityje, nes biokuro gamybos augimas vis labiau prieštarauja poreikiui išmaitinti skurdžiausius pasaulio gyventojus.

Pietryčių Azijai palmių plantacijos yra tokios pat strategiškai svarbios, kaip ir kukurūzai JAV vidurio vakarams. Kaip ir kukurūzai, aliejinių palmių vaisiai tinka ne tik žmonių maistui, gyvūnų pašarui, bet ir transporto kurui. Iš aliejinių palmių gaunamos žaliavos taip pat naudojamos gaminant muilą ir kitas asmens priežiūros priemones, kurios yra didžiausias paklausos šaltinis po maisto. 

Nuo 2000-ųjų vidurio Indonezijoje reikalaujama, kad perdirbėjai į savo transporto kurą įmaišytų vis didesnę dalį iš palmių pagaminto biodyzelino, kad sumažintų priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Dabar šis lygis yra 30 proc. ir palaipsniui juda iki 40 proc.

Tai sukelia daug problemų. Per pastaruosius dvejus metus palmių aliejaus kainos išaugo tris kartus. Pasaulis bando pagaminti pakankamai palmių aliejaus, kad patenkintų tokį paklausos lygį.

Pasaulinės augalinio aliejaus kainos pastaruosius kelis mėnesius irgi buvo nepastovios. Sojų aliejaus kainos nuo 2021 metų pradžios beveik padvigubėjo dėl Pietų Amerikoje kilusios sausros, nes ji palietė regioną, kuriame pagaminama apie pusę visų sojų pupelių. Karas Ukrainoje apribojo didžiausio saulėgrąžų gamintojo tiekimą. Visa tai tapo ypač opi problema skurdžiausiems Pietų Azijos ir į pietus nuo Sacharos esantiems Afrikos regionams, kurie priklauso nuo pigių kalorijų, gaunamų iš kepimo aliejaus.

Kadangi apie 2/3 viso augalinio aliejaus pasaulyje gaminama iš palmių, minėtoje situacijoje jis yra svarbiausias veiksnys. Visos palmių plantacijos, išskyrus nedidelę dalį, auga Indonezijoje ir Malaizijoje. Tai reiškia, kad Džakartos degalų maišymo politikos vingiai turi tiesioginės įtakos afrikiečių galimybėms išmaitinti savo šeimas.

Dabartinė Indonezijos politika dėl aliejaus naudojimo biokurui, kritikuojama ne tik humanitariniu, bet ir klimato požiūriu. Esą labai subsidijuojamas degalų naudojimas skatina vartojimą. Be to, elektrines transporto priemones Indonezijoje eksploatuoti jau dabar pigiau negu degalais varomas. 

Kalbama ir apie žalą aplinkai dėl naikinamų miškų ir naujų palmių plantacijų. Be to, teigiama, kad palmių biodyzelino emisija yra maždaug dvigubai didesnė nei iškastinio kuro. Kita vertus, dėl didelio aliejinių palmių derlingumo žemės ūkyje įkurtos plantacijos turi realų atsinaujinančio kuro potencialą.