Otava. Kanados Albertos provincijoje įsigaliojo naujas saulės jėgainių reglamentas, draudžiantis saulės baterijas įrengti žemės ūkio paskirties žemėje. Dėl to saulės jėgainių projektai buvo sustabdyti arba jų įgyvendinimas atšauktas.

Albertos provincijos valdžia sugriežtino šį reglamentavimą baimindamasi, kad nepasikartotų naftos ir dujų gręžinių istorija – po šių gręžinių bumo provincijoje dalis gavybos įmonių bankrutavo, šalyje liko tūkstančiai bešeimininkių gręžinių. Šių likimo valiai paliktų vietovių atkūrimo išlaidos siekia šimtus milijardų dolerių Todėl naujasis reglamentas įpareigoja saulės jėgainių vystytojus finansuoti šios energijos gavybos veiklos nutraukimą.

Saulės baterijų įrengimas žemės ūkio paskirties žemėje gali būti naudingas ne tik elektros energijos gamybos prasme, bet prisidėti prie geresnių ūkininkavimo rezultatų. Mokslininkai šią sinergiją įvardija kaip agrovoltiką.

Agrovoltika apima augalų auginimą ir elektros energijos gamybą išfotovoltinių plokščiųtame pačiamežemės ūkio paskirtiesžemės plote. Tai tokia praktika, kai žemės ūkio paskirties žemė tikslingai uždengiama saulės baterijomis sukuriant dalinį šešėlį ir siekiant dvigubos naudos – saulės elektros energijos ir padidėjusios maisto gamybos.

Kodėl pavėlyje užauginamas gausesnis derlius

Įvairių šalių tyrimairodo, kad pavėsyje atsidūrę saulės baterijų dengiami pasėliai subrandina didesnį derlių. Taip atsitinka dėl to, kad po saulės baterijomis susidaro mikroklimatas, kuris taupo vandenį ir apsaugo augalus nuo perteklinės saulės, vėjo, krušos ir dirvožemio erozijos. Temperatūra yra vėsesnė, švelnesnė ir malonesnė augalams.

Vieno ūkio pavyzdys parodė, kad po saulės baterijomis augusių braškių derlius, palyginti su braškėmis, augusiomis atvirame lauke, buvo 18 proc. diodesnis. Derliaus padidėjimo faktas buvo pastebėtas dešimtyje kitų pasėlių įvairiose pasaulio šalyse auginant po saulės baterijomis bazilikus, brokolius, salierus, kukurūzus, vynuoges, lapinius kopūstus, salotas, paprikas, bulves, pomidorus, ganyklų žolę.

Ten, kur veikia agrovoltinės sistemos,užauginama daugiau maisto ploto vienetui, o taileidžia mažinti maisto kainas, įgyti konkurencinį pranašumą. Agrovoltinis ūkininkavimas gali padėti patenkinti ne tik Kanados maisto ir energijos poreikius, bet ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei pristabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pasaulio mastu.

Anot portalo theconversation.com, naujas tyrimas rodo, kad po agrovoltinėmis sistemomis augantiems augalams naudingas mikroklimatas išlieka net ir tada, kai saulės jėgainės negamina elektros.

Pokyčiai Albertos provincijoje

Agrovoltika naudinga atsinaujinančios energijos įmonėms, ūkininkams ir visiems vartotojams. Tačiau Albertos įstatymai reikalauja, kad po saulės jėgainių projektų užbaigimo būtų atkurta pirminė vietoviųbūklė. Neseniai priimtas Albertos gamtos apsaugos ir atkūrimo reglamentas įpareigoja atsinaujinančios energijos vystytojus pateikti finansinį užstatą. Tiksliau, nauji saulės energijos projektų vystytojaiiš anksto privalo sumokėti 30 proc. numatomos užstato sumos, o jau veikiantys projektai – 15 procentų.

Be to, prieš įrengiant saulės baterijas reikalaujama atlikti žemės ūkio poveikio vertinimus. Tačiau vertinimo procesas nėra nuosekliai integruotas į infrastruktūros reglamentus, o Kanados įstatymai nepripažįsta agrovoltikos kaip atskiros žemės naudojimo kategorijos.

Kitose šalyse pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Italijoje, agrovoltikos praktiką reglamentuoja agrovoltinės energetikos įstatymai.

Kaip rašo theconversation.com, Albertos provincijos taisyklės ne tik varžo saulės energijos pramonę, bet ir neleidžia ūkininkams naudotis agrovoltine infrastruktūra, kad galėtų užauginti daugiau maisto Įstatymų leidėjai turėtų deramaiįvertinti šią dvejopos paskirties realybę.