Vilnius. Dabar siūloma daugiau kaip 80 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, nors jau anksčiau numatytas 50 proc. sumažinimo tikslas mokslininkams atrodė perteklinis.

„Lietuvoje sunaudojami augalų apsaugos produktų kiekiai, tenkantys vienam hektarui, palyginti su Europos vidurkiu, yra nedideli, tad juos sumažinti dar 80 proc. būtų pražūtinga.

Žemės ūkis priklausomas nuo meteorologinių sąlygų, todėl ir taip sudėtinga užtikrinti stabilius derlius, netgi taikant visas reikiamas priemones, ką jau kalbėti, jei naudotume tik penktadalį jų.

Derėtų kalbėti ne apie procentus, o apie tikslingą augalų apsaugos produktų panaudojimą, taip pat skatinti integruoto ūkininkavimo modelį, kuomet taikomos visos papildomos prevencinės priemonės, galinčios sumažinti kenksmingų organizmų plitimą, jų gausą ir pesticidų poreikį“, – sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžienė.

Be to, Lietuvos ūkiuose jau kurį laiką diegiami azoto sensoriai, o tinkamas jų panaudojimas leido trąšų poreikį sumažinti 5–13 proc. ir visiškai neprarasti derliaus ar net gauti jo prieaugį, skelbiama naujausiuose bendrovės „Agrokoncernas“ paskelbtuose tyrimuose.

„Žemės ūkis keičiasi dėl to, kad juose diegiamos naujos pažangios technologijos, bet ne dėl vis griežtesnių ribojimų. Skaitmeninės ir tiksliosios technologijos padeda amortizuoti ūkininkų pajamų praradimus, tiksliai panaudoti trąšas, naudoti augalų apsaugos produktų tik tiek, kiek reikia.

Deja, Europos Komisija ir Europos Parlamentas toliau lenktyniauja, kuri iš jų pasiūlys griežtesnius ribojimus žemės ūkiui, neatsižvelgia į pasekmes užauginamo maisto kiekiui, papildomas išlaidas vartotojams, mažėjantį Europos ūkių produkcijos konkurencingumą tarptautinėse rinkose“, – sako asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Sprendimų priėmėjai nutolę nuo žemės ūkio

„Išmanant auginimo technologijas būtų aišku, kad tam tikrus produktus naudoti prasminga tik tam tikrais augalų augimo tarpsniais arba tada, kai itin palankios oro sąlygos plisti kenksmingiems organizmams. Taigi susidaro įspūdis, kad pasiūlymus rengę ekspertai nutolę nuo žemdirbiškos realybės. Jei taikytume siūlomą logiką medicinoje, žmogui susirgus pavojinga liga, jam pasiūlytume maisto papildų ir dar pasportuoti, o nesulaukę teigiamo poveikio gautume leidimą imtis tikrojo gydymo, kuomet pacientas gali būti jau miręs“, – lygina Z. Varanavičienė.

Pasak jos, Tausaus pesticidų naudojimo reglamento siūlymai teikiami be visapusiško poveikio vertinimo, nors jau anksčiau pristatytą strategijos „Nuo lauko iki stalo“ poveikį žemės ūkiui kritiškai įvertinto kelios mokslinės institucijos, įskaitant Europos Komisijai pavaldų Jungtinį tyrimų centrą.

Tyrimų rezultatai neramina

Nyderlandų Vageningeno universiteto tyrimas parodė, kad augalininkystės ūkiuose, įvedus ribojimus ir nepasiūlius alternatyvų, derlius sumažėtų vidutiniškai 10–20 proc., o kai kurių kultūrų – net iki 50 procentų. O štai JAV žemės ūkio departamento tyrime daroma išvada, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ nustatyti tikslai lemtų maisto trūkumą 22 mln. žmonių.

„Mokslininkų vertinimu, dėl naujų reikalavimų Europai gresia iš maisto produktų eksportuotojos tapti importuotoja, o siekis 40–60 proc. sumažinti Europos žemės ūkyje išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas taip pat vertinamas dviprasmiškai. Įgyvendinę Tausaus pesticidų naudojimo reglamento pasiūlymus ir pradėję pirkti maisto produktus iš trečiųjų šalių, emisijas perkelsime į kitas šalis ir realiai neigiamas poveikis planetai nesumažės“, – sako Z. Varanavičienė.

Terpė nelegaliai produkcijai

„Jei politikai kalbėtų apie nelegalių ir uždraustų falsifikuotų produktų pasiūlos mažinimą, juos palaikyčiau nedvejodama, tačiau naujausioje EP ataskaitoje nėra nė vieno žodžio apie šešėlinę prekybą ir uždraustų produktų naudojimą. Tai sudėtinga tema, todėl ataskaitos rengėjams patogiau ją ignoruoti, nors būtent legalių sprendimų nebuvimas ir skatina šešėlinę rinką“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji pabrėžia, kad bet kuris ištirtas, išgrynintas ir tinkamai naudojamas registruotas augalų apsaugos produktas gamtai ir žmogui yra žymiai geriau už neaiškios sudėties falsifikatą.