Briuselis, sausio 12 d. Vienodos Europos Sąjungos tiesioginės išmokos visų šalių žemės ūkiui neatspindėtų ekonominių skirtumų tarp šalių, teigia Europos Sąjungos Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas (Dacianas Ciolosas).

„Atsižvelgiant į tai, kad tarp valstybių narių vis dar egzistuoja esminiai ekonominiai skirtumai, kaip darbo užmokesčio lygis, tiesioginių išmokų vienoda norma tinkamai neatspindėtų šio instrumento tikslus", - rašoma D.Čioloso laiške dvidešimt šešiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarams.

Europos Parlamento narė Laima Andrikienė pranešė, jog laišką D.Čiolosas atsiuntė Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso pavedimu - Baltijos šalių europarlamentarai anksčiau kreipėsi į Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovus dėl diskriminacijos numatant ES paramą šių šalių ūkininkams finansinę paramą 2014-2020 metais.

„Pastaruoju metu vis sudėtingiau pateisinti žymius tiesioginių išmokų skirtumus, atsirandančius taikant istorines nuorodas. Tačiau tiesioginės paramos nešališkas paskirstymas nereiškia, jog visiems turi būti skiriamos vienodos sumos", - rašoma D.Čioloso atsakyme.

Anot L.Andrikienės, EK narys pasiūlė atsižvelgti į pajamas ir iš kitų ūkio sektorių, o tiesioginių išmokų dydis taip pat bus derinamas su valstybės narės bendruoju nacionaliniu produktu. Taip pat bus nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2017 metų, per kurį bus „derinami" tiesioginių išmokų dydžiai.

D.Čiolosas anksčiau yra pareiškęs, kad spartesniam tiesioginių išmokų Baltijos šalių ūkininkams didinimui nepritartų senosios ES šalys.

Pagal EK siūlymą, išmokos Lietuvai nesiektų Bendrijos vidurkio - numatoma, kad išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020 metų palaipsniui augs ir padidės vidutiniškai trečdaliu.

Lietuva siekia, jog naujųjų Europos Sąjungos narių ūkininkų gaunamos tiesioginės išmokos turėtų greičiau susilyginti su Europos Sąjungos senbuvių - Prancūzijos ar Vokietijos - ūkininkų gaunamomis tiesioginėmis išmokomis. Seimas pernai lapkritį priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad Europos Komisija 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvos žemdirbiams numatytų tokio pat dydžio tiesiogines išmokas, kokios mokamos kitų Europos Sąjungos valstybių žemdirbiais.

Pagal dabar EK siūlomus principus Baltijos šalims tiesioginės išmokos 2020-aisiais vis dar liktų mažiausios visoje ES. Nuo šalių, kuriose išmokos didžiausios, jos skirtųsi du kartus.

Lietuva 2013-aisiais išliks viena paskutinių pagal gaunamas tiesiogines išmokas. Tiesioginių išmokų vidurkis ES siekia 249 eurus už hektarą, tuo tarpu Lietuva gauna 143 eurus (494 litus), Estija - 112 eurų (387 litus), Latvija - apie 83 eurus (287 litus) už hektarą.

BNS inf.