Briuselis / Budapeštas. Šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Vengrija teigia, kad tarp jos prioritetų – į ūkininkus orientuota ES žemės ūkio politika.

Viešojoje erdvėje jau ne kartą spėjo nuskambėti, kad Vengrijos pirmininkavimas vertinamas nevienareikšmiškai, nuogąstaujama dėl užsienio reikalų politikos krypties bei individualių iniciatyvų.

Žemės ūkio srityje Vengrija pirmininkavimo laikotarpiu be jau minėto prioriteto daugiausia dėmesio ketina skirti konkurencingos, krizėms atsparios, tvarios, ūkininkams palankios ir žiniomis pagrįstos žemės ūkio ateities užtikrinimui.

Teigiama, kad tvaraus žemės ūkio skatinimas yra pagrindinis pirmininkaujančios valstybės prioritetas, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp strateginių Europos žaliojo kurso tikslų, žemės ūkio rinkų stabilizavimo ir tinkamo ūkininkų gyvenimo lygio.  

Taip pat Vengrija siekia paskatinti Tarybą pasinaudoti instituciniu pereinamuoju laikotarpiu ir naujajai Komisijai nustatyti gaires, formuojant ES žemės ūkio politiką po 2027 m.

Aptartas kaimo vietovių gyvybingumas

Šią savaitę susirinkusi Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba surengė tikslinę diskusiją dėl būdų, kaip pagerinti ilgalaikį kaimo vietovių gyvybingumą, daugiausia dėmesio skiriant kartų atsinaujinimui ir demografiniams aspektams. 

Susirinkę ministrai pabrėžė bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrojo ramsčio priemonių svarbą remiant kaimo vietovių plėtrą, ypač per bendruomenėms skirtas vietos plėtros programas.

Aptartos ir kaimo vietovių patrauklumo didinimo priemones, įskaitant paramą jauniesiems ūkininkams, supaprastinimą, skaitmeninimą, inovacijų skatinimą, verslo galimybių, paslaugų ir infrastruktūros plėtrą.

Ministrai pabrėžė, kad kaimo vietovių gyvybingumui gerinti reikalingas tinkamas finansavimas, tad BŽŪP turėtų būti papildyta kitais ES nacionaliniais ir regioniniais fondais.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos teigimu, mūsų šalis išsakė pritarimą, kad būtina skatinti ekonominį augimą, užimtumą, socialinę įtrauktį kaimo vietovėse, pritraukti jaunimą, mažinti skaitmeninę atskirtį, gerinti susisiekimą bei kitas paslaugas.

Taip pat išsakyta mintis, kad šiems tikslams pasiekti būtina stipri kaimo plėtros politika, įgyvendinama per atskirą BŽŪP politikos ramstį. Kalbėdamas apie tai, ką daryti, kad kaimo plėtros priemonės būtų efektyvesnės, laikinasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad aklas prisirišimas prie rodiklių reikšmių, kliūtys jas koreguoti, nesukuria patrauklaus ir lankstaus paramos modelio įvaizdžio.

Taryboje laikinasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išsakė būtinybę atsižvelgti į šalių narių specifiką, skatinant kaimo vietovių gyvybingumą (Europos Vadovų Tarybos nuotr.)

Kaimo vietovių gyvybingumo mažėjimas aktualus visai ES, vis dėlto, K. Navicko teigimu, svarbu atsižvelgti į šalių narių specifiką, numatant didesnį lankstumą BŽŪP strateginiuose planuose.

„Kaimo problemos įvairios, neapsiriboja viena socialine grupe ar veikla, susiduriama su skirtingais iššūkiais – senėjimu, tuštėjimu, nedarbu, atokumu. Vienodi sprendimai netinka, todėl paramos priemonės turi turėti modeliavimo pagal vietos poreikius ir problemas galimybę. Norint pasiekti realaus proveržio kaime, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą, ūkininkams turi būti atlyginama už jų indėlį kuriant viešąsias gėrybes“, - sakė K. Navickas.

Ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje apibrėžti elementai, pasak ministro, yra geri ir jų Lietuva nekvestionuoja. Tačiau didesnį dėmesį būtų galima skirti kaimo jaunimui, LEADER, skaitmeniniam ir fiziniam kaimo vietovių junglumui, užimtumui, priemonėms, kurių įgyvendinimas grindžiamas vietos iniciatyva ir nukreiptas į konkrečius vietovės poreikius.

Kartu su kitomis valstybėmis išsakytas poreikį padidinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai avansinius mokėjimus iki 85 proc.

Lietuva siūlo dar griežčiau riboti importą iš Rusijos ir Baltarusijos

Liepą įsigaliojo ženkliai didesni tarifai daliai žemės ūkio produkcijos ir grūdams, importuojamiems iš Rusijos ir Baltarusijos. Vis dėlto K. Navickas Taryboje paragino Europos Komisiją (EK) dar kartą sugrįžti prie Rusijos ir Baltarusijos produktų importo į ES ribojimo.

Anot jo, atliepiant Europos Vadovų Tarybos (EUCO) valią, reikia tęsti darbą, tad iš EK laukiama siūlymų dėl tolesnio produktų, kuriems bus taikomi padidinti importo tarifai, sąrašo išplėtimo. K. Navickas pabrėžė, kad svarbu aktyviai bendradarbiauti bei stiprinti sankcijų įgyvendinimą ir kartu užkirsti kelią jų apėjimo galimybėms.

Susirinkę ministrai aptarė prekybą žemės ūkio ir maisto produktais su pagrindiniais ES prekybos partneriais. Taryba palankiai įvertino tai, kad ES prekyba žemės ūkio produktais ir toliau vyksta teigiama linkme ir kad ES išlieka didžiausia žemės ūkio maisto produktų prekiautoja pasaulyje.

Be kitų temų, ministrai priminė taisyklėmis pagrįstos prekybos svarbą ir jos skatinimą dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis . Jie taip pat dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą remti Ukrainą, tačiau palankiai įvertino sprendimą dėl kiaušinių, cukraus ir avižų.

Lietuva savo ruožtu priminė, kad ir toliau rems laikiną prekybos liberalizavimo režimą Ukrainos produktams.

Taryba taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti sąžiningą ir nešališką konkurenciją ir atkreipti dėmesį į jautrius ES sektorius.