Vilnius. Jau dabar aišku, kad iki sausio pabaigos pagrindiniai bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2020 metų reglamentuojantys teisės aktai oficialiai nebus priimti, tad tam, kad ir 2021 metais būtų užtikrintas paramos tęstinumas, svarbu nusimatyti, koks bus pereinamasis laikotarpis.

Tam Europos Komisija (EK) yra pasiūliusi du reglamentus. Vienas jų – lankstumo, numatantis, kad susitariama dėl to, jog BŽŪP bus tęsiama. Jį priimti būtina iki šių metų pabaigos. Šiuo reglamentu užtikrinama finansinė drausmė, kad per vienus metus nebus išleista daugiau nei numatyta reglamento priede.

Antrasis reglamentas – pereinamojo laikotarpio nuostatų. Jis numatys, kaip ir kam pinigai bus paskirstomi bei užtikrins BŽŪP paramos tęstinumą pagal abu – tiesioginių išmokų bei kaimo plėtros – ramsčius.

Šiuo reglamentu kaimo plėtros srityje valstybėms narėms, kurios rizikuoja pritrūkti lėšų, suteikiama laisvai pasirenkama galimybė pratęsti savo kaimo plėtros programas (KPP) vieneriems metams - iki 2021 m. pabaigos.

Tiesioginių išmokų srityje numatytas vienkartinės išmokos už plotą schemos pratęsimas 2021 m. ir kitų paramos schemų bei instrumentų veikimas.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovės Jurgitos Stakėnienės, iš esmės pereinamojo laikotarpio nuostatų reglamentas numatys, kaip teks gyventi „iš naujų pinigų pagal senas taisykles“. Šį reglamentą būtina priimti iki 2020 m. vasaros.

Būtent šis, antrasis reglamentas, ir yra pagrindinis rūpesčio bei ginčų su EK objektas, nes vadovaujantis nuostata, kad vienų metų naujojo laikotarpio lėšas reikėtų išleisti pagal senos programos taisykles, reikėtų tą finansinį voką paskirstyti visoms be išimties priemonėms.

„Pagal visas priemones, kas mums atrodo labai nepatrauklu ir nelogiška. Net ir toms priemonėms, kurios buvo nepopuliarios, joms reikėtų įdėti pinigus. O kaip būtų, pavyzdžiui, su „Leader“? Jie turėtų keisti strategijas. Labai sudėtingas ir keblus administravimo procesas. Dabar mūsų pagrindinės pastabos ir koncentruojasi į tai, kad šiai dienai mes neturime daugiametės finansinės programos, nežinome, kaip bus su „Brexit“. Tik žinant konkrečias sumas, galėsime kalbėti“, - portalui manoukis.lt komentavo J. Stakėnienė.

Lietuva prašo, kad būtų leista vadovautis iš praėjusio laikotarpio į dabartinį perėjimo praktika, kai finansuoti šalis galėjo tik tas priemones, kurioms buvo poreikis. Anot ŽŪM atstovės, valstybių narių nuomonės išsiskiria ir dėl to, kokia turėtų būti pereinamojo laikotarpio trukmė. EK palaiko vienerių metų poziciją, teigdama, kad naujas strateginis planas turi didesnes aplinkosaugines ambicijas ir pan. Tačiau yra valstybių, tikinančių, kad būtinas dviejų metų pereinamasis laikotarpis.

„Jeigu mūsų aplinkosauginės ir kitos ambicijos yra mažesnės, turėtume sakyti, kad ir mums reikia dviejų metų, bet kol nėra aišku, ar bus taikoma visai programai, ar tik selektyviai tam tikroms priemonėms, nuo konkrečios pozicijos susilaikome“, - teigia J. Stakėnienė.

Jei vis dėlto būtų palikta nuostata, kad vokas turėtų būti skirstomas absoliučiai visoms priemonėms, verta diskutuoti, ar apskritai Lietuvai tai yra būtina.

MŪ inf.