Vilnius. Bendrovių asociacija klaidinančiu vadina Žemės ūkio ministerijos pranešimą, kad išmokų mažinimas bus taikomas tik priskaičiuotoms pagrindinės išmokos sumoms, viršijančioms 150 000 eurų, ir nurodo, kad į šią sumą turės būti įtrauktos ir nacionalinės pagalbos lėšos gyvulininkystei.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija remiasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento 1307/2013 11 str. (1) dalimi, kuri nustato, kad į 150 000 eurų sumą turės būti įtrauktos ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos, kurios didžioji dalis Lietuvoje skiriama gyvulininkystei, lėšos.

„Toks sprendimas, viešai deklaruojant prioritetinę svarbą gyvulininkystės ir pieno gamybos sektorių plėtrai, kelia didžiulį nusistebėjimą ir abejones dėl XVII Vyriausybės programos tikslų įgyvendinimo nuoseklumo. Ypač įvertinant tai, kad mažinimas palies moderniausius ir efektyviausius žemės ūkio produkcijos gamintojus, kas savo ruožtu, tikrai neprisidės prie maisto produktų kainų mažinimo ir konkurencingumo eksporto rinkose bei darbo vietų kūrimo regionuose, skurdo kaime mažinimo“, – nurodoma LŽŪBA pranešima.

Bendrovių asociacija taip pat kritikuoja ŽŪM teiginį, esą sprendimui dėl išmokų, viršijančių 150 000 eurų mažinimo 100 proc., pritarė daugelis ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių.

„Diskusijose su Žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga šis išmokų mažinimo variantas nebuvo net diskutuojamas, nebuvo aptartas šių organizacijų valdymo organuose ir todėl jokio pritarimo būti negalėjo. Kalbėta apie mažinimą iki 10 proc. ir įmonių bei ūkininkų susietumą“, LŽŪBA pranešime.

Vertinant pagal nacionalinio voko dalį, skirtą perskirstymo išmokai, Lietuva yra lyderė, nes nuo 2015 metų skiria 15 proc. nacionalinio voko, kaip paramą pirmiesiems 30 ha. Tam iki 2018 m. imtinai jau išleista beveik 310 mln. eurų, o visam laikotarpiui numatoma skirti daugiau kaip 420 mln. eurų. LŽŪBA kelia klausimą, ar išleistos lėšos davė apčiuopiama efektą – išsami analizė iki šiol nepadaryta, nors tai beveik tiek pat pinigų, kiek per šį laikotarpį iš viso skirta lėšų žemės ūkio valdų modernizavimui.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas 1307/2013 leidžia valstybėms narėms, pritaikiusioms perskirstymo išmokos schemą, nemažinti jų didesniems ūkiams, tačiau Lietuva nusprendė pasekti abi schemas taikančių Lenkijos ir Bulgarijos pavyzdžiu. Likusios 25 ES narės pasirinko tik vieną iš dviejų schemų.

Sprendimas dėl išmokų, viršijančių 150 000 eurų mažinimo 100 proc., priimtas, nepaisant Lietuvos žemės ūkio tarybos (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos grūdų augintojų ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos) prieštaravimo.

„Turime priminti, kad šiek tiek daugiau kaip prieš pusmetį Žemės ūkio ministerijos priimtas sprendimas (ignoravus Žemės ūkio tarybos prieštaravimą) „užlopyti“ apie 70 mln. eurų skylę, permetant lėšas iš I į II BŽŪP ramstį, suteikė neatremiamą argumentą Europos Komisijai nesutikti su pasiūlymais didinti išmokas iki ES vidurkio (kodėl ES turi didinti išmokas, jei Lietuva savanoriškai jas susimažino). Dėl to, Europos Parlamento nario B. Ropės žodžiais, Lietuva neteko apie 700 mln. eurų“, pabrėžia LŽŪBA.

Žemės ūkio bendrovių asociacija nurodo, kad ji niekada nebuvo ir nėra prieš smulkųjį ir vidutinį verslą, bet  visada yra prieš manipuliavimą žmonėmis.

MŪ inf.