Briuselis. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pirmininkaujančios Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministras Jacob‘as Jensen‘as (Jakobas Jensenas) teigia, kad daugiausia dėmesio šį pusmetį bus skiriama supaprastinimui ir administracinės naštos mažinimui.

Taip pat ketinama stiprinti konkurencingumą ir sudaryti sąlygas ūkininkams, žvejams bei maisto gamintojams įgyvendinti žaliąją pertvarką, skatinti inovacijas, rūpintis gyvūnų gerove.

Danija taip pat pradės darbus, susijusius su bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) po 2027 m. Numatomas ir siekis pagerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, kova su nesąžininga tarpvalstybine prekybos praktika. Siekiant užbaigti derybas su Europos Parlamentu (EP), pirmenybė bus teikiama naujų genomikos metodų dokumentui. 

Apsirūpinimui baltymais reikalinga tikslinė parama

ES ir toliau stipriai priklauso nuo daug baltymų turinčių pašarinių augalų importo, todėl tarptautinė prekyba atlieka svarbų vaidmenį. Žemės ūkio ministrai aptarė valstybių narių iniciatyvas įvairinant pašarams ir maistui skirtų baltymus, svarstė kaip galėtų būti mažinama priklausomybė nuo importo.

Ministrų taryba paragino EK pateikti ES baltymų strategiją. Keli ministrai išsakė nuomonę, kad derybų su EP dėl naujų genomikos metodų užbaigimas galėtų būti svarbus ir baltymų gamybai bei tvarumui.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pasidalino Lietuvos patirtimi, naudojantis BŽŪP instrumentais skatinant baltyminių augalų auginimą. Jis pabrėžė, kad kai kurios valstybės narės, įskaitant Lietuvą, dėl nepakankamo tiesioginių išmokų finansavimo lygio turi ribotas galimybes teikti paramą baltyminiams augalams.

„Ambicingesnis tiesioginių išmokų finansavimas naujame laikotarpyje prisidėtų prie spartesnio apsirūpinimo baltymais. Norint realaus proveržio, būtina užtikrinti adekvatų, pakankamą finansavimą“, – pabrėžė ministras.

I. Hofmanas Ministrų taryboje akcentavo, kad susietoji parama baltyminiams augalams neturi būti didinama kitų sektorių sąskaita ir paramos priemonės turėtų būti savanoriškos, ne privalomos

„Turime matyti visą tiekimo grandinę, remti ne tik baltyminių kultūrų auginimą, bet ir perdirbimą. Siekiant užtikrinti apsirūpinimą augaliniais baltymais, ypač soja, svarbi ir tarptautinė prekyba. ES standartų kartelė aukšta ir jos turime laikytis. Taip pat svarbi ir mūsų rinkų diversifikacija. Reikėtų siekti kuo labiau išnaudoti Ukrainos potencialą šioje srityje“, – kalbėjo I. Hofmanas, pridurdamas, kad sojos gabenimas per Atlanto vandenyną tanklaiviais nėra tvarumas.

Akiratyje – ir prekybos susitarimas su Ukraina

Ministrai aptarė žemės ūkio produktų ir prekių rinkos padėtį bei klimato kaitos, gyvūnų ir augalų ligų protrūkių neigiamą įtaką.

Pasak I. Hofmano, nerimą kelia situacija grūdų sektoriuje, nes supirkimo kainos krenta, o trąšos brangsta – tai mažina ūkių pelningumą. Jis taip pat pastebėjo paradoksą, kad žemės ūkio produkcijos (pieno, grūdų) kainoms nekintant arba net mažėjant, maisto kainos vartotojams didėja.

Ministrų taryboje apžvelgtas birželio pabaigoje Ukrainos ir EK pasiektas principinis susitarimas dėl prekybos liberalizavimo nuostatų peržiūros. Kai kurie ministrai palankiai įvertino susitarimą, dalis pabrėžė poreikį rasti pusiausvyrą tarp solidarumo su Ukraina ir ES ūkininkų bei gamintojų jautrių klausimų.

Lietuva pasisakė už tolesnį prekybos žemės ūkio produktais su Ukraina liberalizavimą, užtikrinant efektyvų ES rinkos atvėrimą. Pasak I. Hofmano, pasiektas susitarimas dėl ES ir Ukrainos laisvosios prekybos erdvės peržiūros yra geras žingsnis, bet galėtų būti ambicingesnis. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl numatytos galimybės bet kuriai valstybei narei aktyvuoti apsaugos mechanizmą. Manoma, kad tai skaldytų bendrą ES rinką. 

Keletas ministrų laikėsi nuomonės, kad žemės ūkio produktų ir prekių importas iš Rusijos ir Baltarusijos turėtų būti dar labiau apribotas. „Teigiamai vertiname nuo liepos 1 d. įsigaliojusius padidintus muitų tarifus Rusijai ir Baltarusijai ir manome, kad reikia išplėsti ribojamų produktų sąrašą“, – sakė I. Hofmanas.

Atkreiptas dėmesys į augalų apsaugą

Lietuva kartu su Čekija, Vengrija, Italija, Lenkija, Portugalija ir Rumunija pareiškė pritarimą ir visapusišką paramą EK pateiktai bendrai supaprastinimo iniciatyvai ir atkreipė dėmesį, kad supaprastinimu reikėtų remtis ir kitose srityse, pavyzdžiui, augalų apsaugos.

Šalių teigimu, daliai cheminių augalų apsaugos priemonių (AAP) vis dar nėra pakankamai alternatyvų, tad mažėjantis veikliųjų medžiagų, skirtų veiksmingai žemės ūkio kultūrų apsaugai nuo kenksmingų organizmų, asortimentas kelia susirūpinimą jau visos ES, o ne tik nacionaliniu lygmeniu.

Pasak I. Hofmano, artėjama prie situacijos, kai šiuo metu prieinamos naudojimui AAP dėl mažos rotacijos taps mažiau efektyvios arba išvis nebeveiks, tad prieš priimant sprendimus išimti AAP iš rinkos turėtų atsirasti alternatyvos.

„Žinoma, svarbu išlaikyti aukštus saugos standartus, užtikrinti, kad priimami sprendimai nekenktų biologinei įvairovei, ypač – apdulkintojams, bet tuo pačiu nepalikti ūkininkų be veiksmingų priemonių“, – teigė I. Hofmanas.